Žmonėms, kurių santykis su daržovėmis neapsiriboja vien šių įsigijimu prekybos centre ar turgavietėje, pavasaris – pats darbymetis. Reikia ne tik teoriškai apgalvoti, ką, kur ir kaip sodinti, bet ir praktiškai imtis idėjų įgyvendinimo. Bulvės – vienas iš tų augalų, kurių galima atrasti tiek pas dideles plantacijas valdančius ūkininkus, tiek ir smulkiuosius žemės ūkio puoselėtojus, gėrybes auginančius savo reikmėms. Būtent bulvių sėklos pasirinkimas bei tinkamas dirvožemis atlieka didžiausią vaidmenį kalbant apie būsimo derliaus kokybę.

Bulvių sėklos atnaujinimas – būtinas žingsnis

Gali būti, jog vieną ar kitą konkrečią bulvių veislę esate tiesiog...įsimylėję. Tačiau auginamas bulvių veisles būtina nuolat atnaujinti, priešingu atveju „išsigimsta“ pati bulvė, derlius būna skurdesnis, gali įsiveisti ir įvairios ligos. Idealu, jei bulvių veislė būti atnaujinama kiekvienais metais.

Mūsų šalyje yra prieinamas iš tiesų platus asortimentas bulvių sėklų, tad rinktis iš ko yra. Bulvių veislės yra skirstomos remiantis estetinėmis savybėmis, maistine verte ir sudėtimi, išvaizda, vegetacijos laikotarpiu, apimančiu laiką nuo šių pasodinimo į dirvą iki bulvienojų nudžiūvimo. Atsižvelgiant į šį kriterijų, yra išskiriamos 5 bulvių rūšys: labai ankstyvos (70-90 dienų trunkanti vegetacija), ankstyvos (90-100 dienų), vidutiniškai ankstyvos (100-110 dienų), vėlyvos (110-120 dienų), labai vėlyvos (daugiau nei 120 dienos). Jei balandžio viduryje pasodinsite labai ankstyvą bulvių veislę, šviežiu derliumi galėsite mėgautis jau antroje birželio pusėje.

Kokią dirvą mėgsta bulvės?

Priklausomai nuo bulvių veislės, skiriasi ir konkretūs reikalavimai pastarosios „pageidavimai“ dirvos atžvilgiu. Tačiau yra išskiriamos ir tam tikros universalios sąlygos, susijusios su žemės tinkamumu bulvių auginimui.

Geriausiai bulvės auga mažai rūgštingose arba neutralios reakcijose dirvoje, kurios pH – 6,5-7. Rūgšti žemė ir kalvota teritorija – blogas variantas. Idealiausiai bulvės dera puveningame ar lengvame priesmėlyje, taip pat lengvame arba vidutinio lengvumo priemolyje. Beje, „lengvos“ sudėties dirva pavasarį greičiau išdžiūsta ir sušyla, tad ir bulviasodis prasideda greičiau. Norint tikėtis sulaukti gero derliaus esant sunkesnei dirvai, būtina gausiai šią patręšti organinėmis trąšomis.

Trąšų svarba

Itin svarbus bulvių ir dirvoje esančio azoto kiekio santykis. Nuo to priklauso tiek būsimo bulvių derliaus kokybė bei kiekis, tiek ir sandėliavimo ypatybės. Didžiausią kiekį azoto bulvės pasisavina pačioje augimo pradžioje. Ši medžiaga, kartus su fosforu, dalyvauja baltymų sintezėje ir yra tiesiogiai susijusi su bulvių svorio augimu. Tuo tarpu kalis reikalingas tiek pradėjus augti bulvienojams, tiek ir gumbo formavimosi pabaigoje. Pastarasis yra svarbus kalbant apie krakmolo kiekį bulvėse.

Ne paslaptis, jog vyresnio amžiaus arba seno „sukirpimo“ ūkininkai itin vertina...mėšlą. Augalininkystės ekspertai su šiuo pataria elgtis atsakingai: geriau mėšlo vengti arba šį bei kompostą naudoti iš anksto, rudenį. Pavojų kelia ne tik kartu atkeliaujančios piktžolių sėklos bei galimi įvairi ligų sukėlėjai, bet ir mineralizacijos procesas, kurio metu dėl padidėjusio azoto kiekio bulvių gumbuose kaupiasi toksiškos medžiagos, mažėja krakmolo kiekis, prastėja bulvių skoninės ir estetinės savybės, keičiasi išvirusių bulvių išvaizda (šios tamsėja), blogėja sandėliavimo ypatybės.

Drėgmės ir bulvių santykis

Drėgmės reikia visoms gyvybės formoms, bulvės – ne išimtis. Pakankamas drėgmės kiekis yra susijęs su bulvių gebėjimu iš dirvos „pasiimti“ reikalingų medžiagų. Daugiausia drėgmės bulvėms reikia žydėjimo metu, kai vyksta sparčiausias maistinių medžiagų kaupimasis gumbuose. Aišku, per didelis drėgmės kiekis taip pat yra kenksmingas. Bulvėms pritrūksta oro, bulvienojai džiūsta, sutrinka gumbų formavimasis.

Reklama

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako