Turbūt sunkiai rastume rašytoją, kuris kad ir slapčia nepasvajoja apie savo rašomos (ar parašytos) knygos tapimą bestseleriu. Tačiau tik nedidelė dalis išleidžiamų knygų tampa bestseleriais ir puikuojasi skaitomiausių ar perkamiausių knygų sąrašuose bei pagrindinėse knygynų lentynose. Kokios priežastys tai lemia?

Bestseleriu pripažinta knyga jau savaime suponuoja, kad jos turinys yra vertingas ir naudingas. Kita vertus, egzistuoja nuomonė, kad bestseleriai yra tarsi greitas maistas – lengvai ir greitai „suvartojamos“, daugelio mėgstamos, tačiau mažai meninės vertės turinčios knygos. Greičiausiai vienareikšmiško apibūdinimo bestseleriams nerastume: tarp jų išties yra knygų, primenančių „greitą maistą“, kaip ir knygų, kurių vertė neblėsta ir praėjus dešimtmečiams.

Ar yra bestselerio formulė?

Northeastern universiteto Mokslų koledžo profesorius Albert-László Barabási, išanalizavęs beveik 4500 knygų, per pastarąjį dešimtmetį tapusių „The New York Times“ bestseleriais, nurodė, jog didžioji dalis negrožinės literatūros bestselerių yra memuarų ir biografinio žanro. Iš grožinės literatūros bestselerių, 67 proc. atstovauja mistinį, romantinį arba trilerio žanrą. „Veiksmas parduoda“, - teigia jis.

Leidybos industrijos ekspertės Jane Friedman teigimu, knygos tapimas bestseleriu dažnai yra nenuspėjamas: nors leidėjai gali pranašauti knygai sėkmę, skaitytojai gali neparodyti didelio susidomėjimo ja, ir atvirkščiai. Vis tik leidėjos manymu, bestseleriais tampa tinkamos knygos, pasirodžiusios tinkamu laiku ir sulaukusios tinkamo dėmesio. Kitaip tariant, knyga turi atliepti tam tikras aktualijas arba įkvėpti skaitytojus („kad perskaičius norėtųsi knygą perduodi draugams ar šeimos nariams“) bei būti tinkamai išreklamuota. Be to, daugiau potencialo bestseleriais tapti turi tos knygos, kurių autoriai jau įsitvirtinę rinkoje, yra žinomi skaitytojams.

O štai literatūros kritikas Jörg Magenau sako, jog bestseleriai atspindi visuomenės mentalinę (proto, psichikos) būklę, tad, pavyzdžiui, pastaruosius dvejus metus itin populiarios knygos, susijusios su sveikatingumu, gamtos tematika. Jis taip pat teigia, jog bestseleriais tampančiose knygose dažnai kalbama apie tai, kas išnyko, ko jau nebėra ar ko pasiilgome. Be to, jo manymu, bestseleriais neretai tampa tos knygos, kuriose skaitytojai gali atrasti savęs ar savo gyvenimo atspindį. Taip pat populiariausių knygų herojai neretai yra ydingi ar turintys silpnybių, tačiau, nepaisant to, jie atranda savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoja. Anot literatūros kritiko, su tokiais herojais skaitytojai lengviausiai susitapatina.

Vis tik akivaizdu, jog auksinės formulės, kuri apspręstų knygos tapimą bestseleriu – nėra. Tačiau pabandykime panagrinėti keletą bestseleriais tapusių knygų pavyzdžių. Straipsnyje apžvelgsime žymius autorius ir jų bestselerius, kuriuos išleido leidykla „Baltos lankos“ ir kuriuos rasite Vagos el. parduotuvėje.

Lietuvos „dešimtmečio kūrinys“: Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ ciklas

Garsusis menotyros mokslų daktarės, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanų ciklas „Silva Rerum“ šiandien laikomas vienu reikšmingiausių dešimtmečio kūrinių, populiarumo sulaukęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse – „Silva Rerum“ tapo bestseleriu Latvijoje ir Lenkijoje.

Lietuvoje 2008 metais pasirodžiusi pirmoji „Silva Rerum“ ciklo knyga jau tais pačiais metais buvo apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija, o 2009-aisias išrinkta „Metų knyga” ir įtraukta į Lietuvių literatūros instituto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Antroji ciklo dalis „Silva Rerum II“, išleista 2011-aisiais, iškart tapo viena perkamiausių ir tais pačiais metais įvertinta kaip „Metų knyga“, o K.Sabaliauskaitei įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“. 2014 m. pasirodžiusi „Silva Rerum III“ taip pat tapo bestseleriu ir 2015 m. gavo Liudo Dovydėno premiją. Paskutinioji ciklo dalis „Silva Rerum IV“, išleista 2016 m., nors ir negavo literatūrinių premijų, tapo bestseleriu Lietuvoje.

„Silva Rerum“ populiarumą lėmė lietuvių susidomėjimas LDK laikotarpiu, rašytojos meistriškai įvaldytos plunksnos perteiktas įtaigus siužetas, to laikmečio architektūra, atmosfera ir mentalitetas, istorinės asmenybės. Romanas yra išties tikroviškas ir išsiskiriantis lietuviškų istorinių romanų kontekste.

Be to, įtakos „Silva Rerum“ sėkmei, kaip pastebėjo humanitarinių mokslų daktaras Nerijus Brazauskas, turėjo ir tikslingai vykdyta reklamos kampanija: pirmasis romanas buvo reklamuojamas dar jam nepasirodžius, o reklamos rasdavosi ir internete, kas tuo metu dar buvo naujovė. Galiausiai, nors „Silva Rerum“ istorija skaitytojus perkelia į tolimąjį XVII amžių, romane atsispindi to laikmečio Vilniaus ir apskritai miesto kultūra, kuri aktuali didelei daliai šiuolaikinių skaitytojų.

Holokausto atspindžiai: Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“ ir „Cilkos kelias“

Aušvico koncentracijos stovyklos kalinio Leilo Sokolvo prisiminimais paremta debiutinė kino scenaristės ir rašytojos Heather Morris knyga „Aušvico tatuiruotojas“, originalo kalba pasirodžiusi 2018 metais (Lietuvoje išleista 2019 m.), iškart tapo pasauliniu bestseleriu. Šiandien ši knyga išversta į daugiau kaip 45 kalbas ir parduoda virš keturių milijonų tiražu visame pasaulyje. Lygiai taip pat ir 2019-aisiais (Lietuvoje – 2020 m.) išleistas „Aušvico tatuiruotojo“ tęsinys „Cilkos kelias“ tapo pasauliniu bestseleriu, sulaukusiu reikšmingų apdovanojimų. Abi knygos tapo ypač populiarios ir tarp Lietuvos skaitytojų.

Kas lėmė tokį Heather Morris knygų populiarumą? Visų pirma, jose atskleidžiamos tikros istorijos žmonių, išgyvenusių Holokaustą – visos Europos skausmingiausią istorinį etapą. Knygose atsispindi sukrečiantys, jautrūs, tikroviškumu persismelkę knygų herojų išgyvenimai, kurie gebėjimo nepasiduodi bei atrasti gyvenimo prasmę ir viltį sunkiomis aplinkybėmis. Knygose aprašomos meilės istorijos parodo herojų drąsą, narsą ir meilės jėgą. Visa tai skaitytojus priverčia dar giliau išgyventi herojų gyvenimus.

Galima pastebėti, jog Heather Morris knygos atitinka bestseleriams būdingus bruožus: atpasakojamas į istoriją ryškiai įsirėžęs laikotarpis, pateikiami sunkioje padėtyje esančių, tačiau nepasiduodančių, žmonių išgyvenimai; siužete vyrauja romantinė linija, iškeliamos tikrosios žmogiškos vertybės. Šios knygos gali ne tik sukrėsti, tačiau ir įkvėpti nepasiduoti, kovoti dėl to, kas svarbu.

Distopinė „beveik realybė“: Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“ ir „Liudijimai“

Margaret Atwood yra laikoma viena svarbiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų. Tarp daugiau kaip šešiasdešimties jos kūrinių, vienomis reikšmingiausių, įkopusių į pasaulinių bestselerių viršūnes, yra laikomos 1985 metais išleista knyga „Tarnaitės pasakojimas“ ir 2019 m. pasirodęs (Lietuvoje 2020 m.) jos tęsinys – „Liudijimai“. Pagal knygą „Tarnaitės pasakojimas“ 2017 m. sukurtas serialas, kuris sulaukė pripažinimo visame pasaulyje.

Kuo šios knygos sužavėjo viso pasaulio ir Lietuvos skaitytojus? Visų pirma, nors knygos yra priskiriamos distopijos žanrui, jų sukrečiantis turinys aktualus šiomis dienomis. Knygose atsispindi mizognija, moters kaip reprodukcinio indo suvokimas, lyčių nelygybės problematika, nelygiavertiški galios svertų pasiskirstymai visuomenėje. M.Atwood kuria distopinę ir tuo pačiu netolimos ateities versiją, kuri per žiaurumo prizmę skaitytojams siunčia žinutę, jog itin svarbu visiems visuomenės nariams suteikti vienodas galimybes – tiek ekonomines, tiek iš žmogaus teisių perspektyvos. Ir nors praėjo daugiau kaip trisdešimt metų nuo pirmosios knygos pasirodymo, ji vis dar traukia ir tuo pačiu baugina jai būdingu visuomenės „veidrodiškumu“.

Reklama

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako