Logo
 Spausdinti šį puslapį

Kultūros centro pastato išsaugojimui Kvietiniuose – netikėtas bendruomenės pasiūlymas

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Dėl kultūros centro pastato išsaugojimo Kvietiniuose su bendruomenės nariais diskutavo Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė, meras B. Markauskas bei Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos patarėja J. Polekauskienė. A. Rimkuvienės nuotr. Dėl kultūros centro pastato išsaugojimo Kvietiniuose su bendruomenės nariais diskutavo Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė, meras B. Markauskas bei Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos patarėja J. Polekauskienė. A. Rimkuvienės nuotr.

Antradienio rytą Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus pastate vyko diskusija dėl šių patalpų tolimesnio likimo. Praėjusią savaitę pasklido kalbos, kad Savivaldybė ketina šią salę Kvietiniuose parduoti, todėl gyventojai išreiškė atvirą pasipriešinimą, buvo renkami gyventojų parašai peticijai prieš pastato pardavimą. Susitikime su Kvietinių gyventojais, bendruomenės atstovais dalyvavo meras Bronius Markauskas bei Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos patarėja kultūros politikai Jolanta Polekauskienė bei Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė.

 

Bendruomenės salė – tik nedideliems renginiams

J. Polekauskienė informavo, kad Kultūros 10-ies metų strategijoje nėra numatyta šio pastato modernizacija, atnaujinimas, todėl yra svarstoma apie neefektyvių rajone esančių pastatų pardavimą. Tokių pastatų, įskaitant ir Kvietinius, rajone esą yra trys – taip pat Šalpėnuose ir Tilvikuose.

„Mūsų noras, kad etatų nemažėtų, o kur reikia, jų ir daugėtų. Veikla vyktų, kolektyvai darbuotųsi. Kaip skambiai buvo pasakyta spaudoje apie vaikų sielų nužudymą, tai nė viena siela nebus nužudyta“, – susitikime poziciją dėstė Savivaldybės atstovė, akcentuodama, kad kultūros srities lėšos turėtų atitekti ne senų pastatų išlaikymui, tačiau darbuotojams, kultūrinių renginių kokybei.

J. Polekauskienė atkreipė dėmesį, kad apie jokį uždarymą negali būti ir kalbos, nes „Kvietinių kultūros skyrius neturi jokio juridinio statuso, visa priklausomybė yra Gargždų kultūros centrui. Uždaryti nieko nereikia, niekas nebus nei garsiai uždaroma, nei atidaroma.“

Susirinkusiems ji minėjo, kad Kvietiniuose yra erdvė kultūrinei veiklai, nes yra modernizuoti bendruomenės namai, o rajone esą gyvenviečių, kurios neturi jokių patalpų, tinkamų renginiams.

Kvietiniškiai atsakydami kalbėjo, kad bendruomenės namuose esančioje salėje negali vykti didesni renginiai, o žmonių maksimaliai telpa iki 50-ies. Bendruomenės atstovai akcentavo, kad ten nėra įrengta nei vėdinimo ir kondicionavimo sistema, langai neatsidaro, todėl gausiau susirinkę gyventojai turi kęsti nepatogumus dėl karščio. Taip pat bendruomenės namai nepritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Bendruomenės narė Sigita Girgždienė pastebėjo, kad Kultūros centro salėje yra scena, įrengta pačių narių, rėmėjų lėšomis, todėl tik ši patalpa yra tinkama teatro veiklai, kurią pamėgę ir vaikai, ir suaugę kvietiniškiai. 

J. Polekauskienė dėstė, kad negalima kiekvienoje mažoje gyvenvietėje turėti didžiulių salių, kurios nėra pilnai išnaudojamos, vyksta vos keli renginiai per metus.

„Lapiuose turime tokį didžiulį kultūros pastatą, pastatytą tarybiniais laikais, kur yra medicinos punktas, biblioteka. Mokykla tuštėja, vėlgi svarstoma kelti į mokyklą, bendrabutį, mažesnes sales. Žmonės šaukia: „O kaip didelius renginius darysime?“, – apie analogišką situaciją kalbėjo J. Polekauskienė, pridurdama, kad kultūrai erdvė taip pat turi būti kultūringa, sutvarkyta.

 

Bendruomenės nariai teigė, kad pardavus šį pastatą, kultūrinis gyvenimas gyvenvietėje žlugtų. A. Rimkuvienės nuotr.

 

Siūlė pavežėjimą iki Gargždų

Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos patarėja užsiminė, kad planuojama Gargždų kultūros centro renovacija, tad esą tikrai ten atsirastų vietos ir Kvietinių skyriaus kolektyvų kokybiškoms repeticijoms, didesniems renginiams. Ji teigė, kad galbūt 1500 eurų, kurie kasmet skiriami šios salės išlaikymui, galėtų būti skiriami pavežėjimo paslaugai iki Gargždų: „Žmonės galėtų išvažiuoti ir pasižmonėti. Nemanau, kad tai yra tas atstumas, dėl kurio reikėtų ietis kryžiuoti, kovoti.“

Ji patikslino, kad kol Gargždų kultūros centras nebus renovuotas, jokie sprendimai dėl Kultūros skyriaus Kvietiniuose nebus priimti. Skyriaus patarėja atkreipė dėmesį, kad kalba eina ne apie 1500 eurų, reikalingų pastato komunalinėms išlaidoms padengti (tai esą Savivaldybei nėra didelė suma), bet apie startegiją jį remontuoti, renovuoti, atnaujinti, kas pareikalautų ateityje didelių investicijų.

Kvietinių bendruomenės atstovai viešai išreiškė, kad pastato pardavimas tikrai atitolins kultūros paslaugų prieinamumą kaimo gyventojams.

„Jeigu neturėsime susibūrimo vietos, į kurią žmonės galės susirinkti, neturėsime nei teatro, nei koncerto. Žiūrėkime į 20 metų strategiją, kaimas auga, plečiasi, bendruomenės salėje jau dabar netelpame, o kas bus toliau? Parduoti galime, o kur mes tada susibursime? Nebebus vietos“, – nerimą išsakė S. Girgždienė.

Ji ir taip perdavė vyresnio amžiaus moterų mintis, esą ir taip Kvietiniai yra Gargždų taksistų meka, esą pastarieji „gyvena iš kvietiniškių pensijų.“ Atsakydama J. Polekauskienė dėstė, kad kalbama apie kultūrinio taksi paslaugą, kuri išspręstų gyventojų pavežėjimo problemą.

Merui pasiteiravus apie salės užimtumą ir poreikį, gyventojai kalbėjo, kad iki karantino kas mėnesį joje vykdavo renginiai, į kuriuos atvykdavo 100–130 gyventojų.

Statistiką pateikė ir Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė, kuri informavo, kad teatro užsiėmimus Kvietiniuose lanko 8 vaikai, suaugusiųjų teatre vaidina 5 asmenys.

J. Polekauskienė sakė, kad 2019 metais Kvietiniuose buvo suorganizuota 11 renginių, tačiau tikriausiai tik pusė jų vyko minėtoje salėje, nes dalis jų buvo organizuota vasarą, vyko lauke.

Savivaldybės specialistė kalbėjo, kad tikrai dalį renginių galima perkelti į lauką, taip pat siūlė į situaciją pažvelgti kūrybiškiau, pavyzdžiui, į renginius, kuriuos nori pamatyti daug gyventojų, kviesti du kartus.

Į mero klausimą „Ar esate įsitikinę, kad kultūra sugrius, jeigu šito pastato nebus?“ visi susirinkę bendruomenės gyventojai atsakė vienareikšmiškai „taip.“

 

Modernizuota bendruomenės namų salė, anot gyventojų, per ankšta didesniems renginiams. A. Rimkuvienės nuotr.

 

Iš bendruomenės – pasiūlymas organizuoti diskotekas

Kvietinių bendruomenės nariai susirinkusiems valdžios atstovams pateikė kiek netikėtą pasiūlymą – esą pusantro tūkstančio eurų, reikalingų pastato išlaikymui, būtų galima gauti organizuojant komercinius renginius. Jų idėja – atgaivinti diskotekų, kam virš 40 metų, rengimą. Bendruomenės atstovai prisiminė, kad pastarosios buvo itin populiarios prieš 50 metų, Kvietiniai tuo esą garsėjo. G. Girgždis minėjo, kad tokie šokiai yra organizuojami ir yra itin paklausūs Kretingoje, o rajone tokia idėja būtų unikali.

Bendruomenės pirmininkas kalbėjo, kad į pagalbą tikrai reikėtų bent vieno Gargždų kultūros centro žmogaus, nes būtų reikalinga pasirūpinti apšvietimu, žmonių įleidimu ir pan. Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė užsiminė, kad šiuo klausimu bandytų padėti.

Meras pasiūlytą idėją priėmė gan palankiai: „Galvoju, kad pagalvokite dėl komercinės diskotekos, duotume laiko pabandyti. Jeigu susimokėtumėte už komunalines paslaugas ir kažkiek per 10 metų atidėtumėte remontui, galėtume pabandyti.“

Bendruomenės atstovai susitikime ne kartą užsiminė, kad, jeigu Savivaldybė nupirktų dažų, bendruomenės nariai savo jėgomis galėtų nudažyti tiek pastato fasadą, tiek vidų, tam, kad pastatas gyvenvietės centre atrodytų patraukliau.

„Į šio 10-mečio strategiją įtraukti pardavimo negalime, bandysime įveiklinti, grįš Reda (Reda Paulikienė – renginių organizatorė, kuri yra vaiko priežiūros atostogose – aut. past.), kurios sukurti spektakliai džiugino visus, kaimo žmonės tokius spektaklius atlikdavo, jaunimą įtraukdavo, išmoko didžėjauti. Visa įranga supirkta iš projektinių pinigų. Pusantrų metų – ir Kvietiniai sužibės“, – kalbėjo gyvenvietės bendruomenės pirmininkas.

Po to visi apžiūrėjo modernizuotus bendruomenės namus, kuriose įrengta mažesnė renginių salė, sporto klubas, jaunimo erdvė, taip pat veikia biblioteka, seniūnija.

 

Rajone liktų 7 kultūros centrai

Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus patarėja J. Polekauskienė informavo, kad pagal parengtą Kultūros strategiją yra siūlomos tam tikros alternatyvos, kaip galėtų atrodyti kultūros centrų tinklas Klaipėdos rajone.

Planuojama, kad liktų 7 kultūros centrai su strategine veiklos kryptimi: Gargždų kultūros centras (choreografijos kryptis, kino teatras „Minija“), Dovilų etninės kultūros centras (veikla apimtų visą rajoną, būtų priskirtos etnoregioninės tapatybės centro funkcijos), Priekulės kultūros centras (teatro kryptis), Kretingalės kultūros centras (literatūros, poezijos, žodžio meno kryptis), Vėžaičių kultūros centro (Grafų Volmerių dvaro istorijos, kultūros kryptis), Veiviržėnų kultūros centro (vokalinio žanro kryptis), Slengių daugiafunkcis centras. Taip pat 6 skyriai: Lapių, Drevernos, Endriejavo, Judrėnų, Plikių, Girkalių.

„Keičiasi tik kultūros centrų struktūra, tačiau veikla ir toliau bus vykdoma, darbuotojai ir toliau dirbs, kolektyvai repetuos. Planuojama, kad struktūroje neliktų 9 Kultūros centrų skyrių: Dauparų, Kvietinių, Jakų, Tilvikų, Girininkų, Daukšaičių, Šalpėnų, Žadeikių, Agluonėnų. Diskutuojama dėl pastatų Kvietiniuose, Šalpėnuose ir Tilvikuose. O, pavyzdžiui, Lapiuose kultūros skyrius, biblioteka ir medicinos punktas būtų sukelti į statomo mokyklos bendrabučio pastatą, renginiai vyktų mokyklos salėje,“ – planus išdėstė Savivaldybės atstovė.

 

 

Scena pastate įrengta pačių gyventojų, rėmėjų lėšomis. A. Rimkuvienės nuotr.

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,