Logo
 Spausdinti šį puslapį

Biudžetinių įstaigų buhalterijos centralizacijos projektą Taryba atidėjo

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Pexels.com nuotr. Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Šiandien Tarybos nariai po ilgų diskusijų nusprendė visgi atidėti klausimą, kad Klaipėdos rajono biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita nuo 2022 metų sausio 1 d. būtų tvarkoma centralizuotai. Iš pradžių balsuota dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Pastarasis joje neatsidūrė, nes jį derinti atsisakė meras B. Markauskas. Visgi, naujos valdančiosios daugumos atstovai balsuodami (15 už, 12 prieš) buhalterijos centralizavimo klausimą nusprendė svarstyti, tačiau po daugiau nei pusvalandį trukusių diskusijų Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko Nerijaus Galvanausko siūlymu balsuota dėl protokolinio pavedimo – pavesti Administracijos direktoriui išnagrinėti gautas pastabas iš švietimo, kultūros, socialinių įstaigų, Tarybos narių, parengti tarybos sprendimo projektą, pristatyti jį Tarybos nariams ir teikti svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje.

 

Siūlė nesvarstyti

Pirmiausia būta diskusijų dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę apskritai. Meras B. Markauskas informavo, kad šis sprendimo projektas nebuvo svarstytas ir neįtrauktas į Švietimo, kultūros ir sporto komiteto darbotvarkę, tik kaip informacija buvo pateiktas Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitete. Klausimams pritarta ir nuspręsta juos teikti Tarybai Ekonomikos ir biudžeto bei Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitetuose.

Dėl klausimo neįtraukimo Tarybos posėdyje pasisakė Tarybos nariai, dirbantys mažumoje: Vaclovas Macijauskas, Raimondas Simonavičius, Martynas Pocius, Sigitas Karbauskas, meras Bronius Markauskas, Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.

Jų pozicijos buvo panašios – skirta per mažai laiko diskusijoms, todėl dar kartą būtina klausimą nagrinėti, atsakyti į švietimo, kultūros įstaigų vadovų, buhalterių klausimus.

Konservatorius Alfredas Šiaulys ne kartą priminė, kad šis klausimas buvo jau anksčiau patvirtintas mero, ragino priimti sprendimą.

„Idėja gera, tačiau kiekvieną jų galima sužlugdyti nedirbant“, – apie buhalterijos centralizavimą pasisakė V. Macijauskas, prašydamas klausimo nesvartyti ir toliau diskutuoti su įstaigų atstovais.

„Namo remonto užbaigti negalima, galima tik pristabdyti, tas pats ir su diskusijomis, pradėkime, kad jos įgautų prasmę, klausimą svarstykime“, – kalbėjo socialdemokratas Jonas Dromantas.

Balsavimo metu priimtas sprendimas – aktualų klausimą įtraukti į birželio 17 d. posėdžio darbotvarkę.

R. Simonavičius po tokio sprendimo teiravosi teisininko, ar pagal Reglamento 17 str. Klausimas, kuris nebuvo svarstytas komitete gali būti svarstomas Tarybos posėdyje.

„Taryboje svarstomi tik tie klausimai, kurie svarstomi komitete“, – lakonišką atsakymą pateikė Savivaldybės juristas Vaidotas Jasas.

Vėliau posėdžio eigoje jis aiškino, kad jam sunku atsakyti, kaip tokį sprendimą vertintų teismas.

 

Etatų mažėtų

Projekto savininkė Rasa Petrauskienė Tarybos nariams dar kartą trumpai pristatė planuojamą projektą, minėdama, kad centralizuoti siekiama 39 biudžetines įstaigas, jose dirba 64 darbuotojai, tvarkantys buhalterinę apskaitą, metinis šių pareigybių darbo užmokesčio fondas – 807,3 tūkst. eurų. Po centralizacijos per metus būtų galima pasiekti 10–11 tūkst. eurų ekonominį efektą (išlaidų sumažinimas vienai įstaigai), o buhalterinės apskaitos darbuotojų etatų skaičių sumažinti iki 28-erių. Taip esą būtų ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir išvengiama klaidų.

Ji pateikė informaciją, kad Vilniaus savivaldybėje buhalterija veikia centralizuotai jau 20 metų, Kaune – 10, Klaipėdoje – 5-metį.

„Vilniuje 112 žmonių tvarko 248 įstaigas, Kaune 120 žmonių – 171 įstaigą aptarnauja. Skirtingus modelius pasirinkę yra. Vienas – funkcinis ar dalinai funkcinis – kiekvienas buhalteris turi atskiras funkcijas. Kitas – vienas buhalteris aptarnauja vieną ar kelias įstaigas. Vilniuje veikia funkcinis modelis, kai dirba atskiros grupės: atsiskaitymo, maisto, kontrolės grupės. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, turi kelias įstaigas. Dabar buvo spręsta prie funkcinio, bet pakalbėjus su vadovais jiems labiau priimtina, kad vienas buhalteris tvarko kelias įstaigas. Tai, kaip nuspręs dauguma, taip ir padarytume“, – posėdyje kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė.

Tarybos narys Martynas Pocius posėdyje klausė, kaip gali pusė darbuotojų atlikti tuos pačius darbus, esą tai jam atrodo neįsivaizduojama.

„Yra savivaldybių, kur 3–4 įstaigas tvarko vienas buhalteris ir tai įmanoma, patikrinta. Jeigu 20 metų veikia ta sistema, kodėl Klaipėdos rajonas prastesnis?“, – klausimu į klausimą atsakė R. Petrauskienė.

 

Projektas – buvusios koalicijos sutartyje

Posėdyje daug dėmesio buvo skiriama atsakymo, kas gi yra šio buhalterijos centralizavimo projekto iniciatorius, paieškoms.

Konservatorius Alfredas Šiaulys klausė mero, kodėl būdamas projekto „užsakovu“ su buvusiu Administracijos direktoriumi, neteikė klausimo: „Ką atstovaujate? Ar save? Ar rajoną?“

Meras dar kartą priminė, kad dėl šio klausimo buvo sutarta Portfelio komisijoje (kurią sudaro savivaldybės vadovai – aut. past.), projekto savininkas buvo Mindaugas Šunokas, o vėliau jį pakeitė R. Petrauskienė.

„Jos atsakomybė parengti gaires, jų laikytis, viena iš dalių turėjo būti projekto derinimas su suinteresuotomis pusėmis. Dėl to ir nederinau, kad projektas nėra išdiskutuotas su įstaigų vadovais, buhalteriais“, – poziciją reiškė B. Markauskas.

Vicemerė A. Balnionienė priminė, kad klausimas buvo numatytas jau buvusios koalicijos sutartyje.

„Supratome, kad tai jautrus klausimas, liečia žmogiškąsias emocijas, reikia išgryninti buhalterių profesiją. Pagrindiniai argumentai nepritarimo yra susieti su kitais papildomais darbais vykdomais įstaigose. Turime pradėti judėti pirmyn, suprantu, kad pasikeitus politinei situacijai, kai kurių žmonių nuomonės kardinaliai pradeda keistis“, – kalbėjo A. Balnionienė.

Meras B. Markauskas teigė, kad paskutiniame susitikime su įstaigų vadovais sprendimo projektas jau buvo parengtas: „Pritariu, kad bendras koalicijos sprendimas, bet pritrūko projekto komandai tinkamai išdiskutuoti ir atsakyti į klausimus prieš parengiant sprendimo projektą.“

R. Simonavičius bandė išsiaiškinti, kokia politinė partija inicijuoja skubų sprendimą ir klausė dėl biudžeto, kurio reikės darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti.

Į klausimus atsakinėdamas J. Ruškys minėjo, kad dar 2020 metų gruodžio mėnesį buvo sudaryta projekto komanda, 2021 m. vasarį buvo pristatytos alternatyvos, balandį – pasirinktas vienos alternatyvos variantas, pagal kurį ir buvo parengtas sprendimo projektas. Esą kiekviename etape buvo priiminėjami sprendimai, o juose dalyvavo visi Portfelio komisijos nariai. Jis dar kartą priminė, kad pagal grafiką klausimas turėjo būti svarstytas dar gegužės mėnesio Tarybos posėdyje.

„Mano iniciatyva buvo išimtas, dėl motyvų, tokių, kaip pasikeitusi valdančioji dauguma ir artėjantys pokalbiai su biudžetinėmis įstaigomis. Niekas nieko nestumia. Nė viena politinė organizacija nesuinteresuota. Bendras tikslas buvo eiti ta linkme. Sprendimu siūlomas kelias, kuriuo eisime, daugelis pritaria. Kaip viskas vyks, yra tolimesnis procesas“, – sakė laikinai pareigas einantis Administracijos direktorius.

R. Petrauskienė minėjo, kad ji projektą perėmė pradėjusi dirbti Savivaldybėje.

„Visa tuometinė valdančioji koalicija, kurios nariai įeina į Portfelio komisiją, jie jam pritarė, sekė eigą, visus grafikus ir viską. Valstiečių, liberalų, konservatorių frakcijos ir komitetas „Bendrai“ – visi dalyvavo nuo pirmos dienos“, – projekto rengėjus įvardijo Administracijos direktoriaus pavaduotoja.

 

Trūko viešumo

Violeta Riaukienė klausė, ar buvo susitikta su įstaigų vadovais ir buhalteriais, bandė išsiaiškinti, kada tai buvo padaryta. V. Macijauskas teiravosi, gal galėtų išvardinti vadovus, kurie buhalterijos centralizacijai pritaria, nes esą gauti raštai su visų vadovų parašais.

„Neskaičiavome, kas sutikęs, kas nesutikęs. Pristatytas visiems vadovams, visus techninius klausimus jie turi užduoti raštu, į visus juos atsakome. Diskusija ji vyko ir vyksta toliau. Esame sudarę grafiką susitikimų su visomis įstaigomis gyvai, kartu dalyvautų ir meras, ir projekto vadovė. Ir pažiūrėtume, kuris klausimas kam aktualesnis. Buhalterinių klausimų daug nėra, yra tik emociniai“, – posėdyje kalbėjo R. Petrauskienė.

Atsakydama į L. Piaulokaitės-Motuzienės klausimą, kiek susitikimų buvo suorganizuota su įstaigų atstovais iki sprendimo projekto parengimo, projekto savininkė sakė, kad nebuvo galima jo pristatinėti, kol nebuvo žinomi atsakymai į visus aktualius klausimus: dėl patalpų, IT ir pan.

„Nėra įvertinta projekto nauda, aiškūs įgyvendinimo etapai, veiksmų planas, lėšos jam įgyvendinti, jų reikės nemažai. Už mūsų nugaros stovi žmonės, kurie dirba tuos darbus, su jais nebuvo susitikta. <..> Net du skyrių vedėjai mato grėsmes ir kad projektas yra skubotas, reikėtų įvertinti rizikas, siūlau atidėti,“ – kritiką parengtam projektui žėrė „valstietė“ V. Riaukienė.

Meras kvietė J. Ruškį prisiminti, kad pats susitikime su švietimo įstaigų vadovais pripažino klaidą, esą nebuvo su projektu tinkamai supažindinta.

„Pripažinome klaidą, tik kažkodėl nenorime jos taisyti“, – apgailestavo rajono vadovas.

Galiausiai po karštų diskusijų sekė kiek netikėta atomazga. Valdančiosios daugumos atstovas N. Galvanauskas pasiūlė priimti protokolinį pavedimą – pavesti Administracijos direktoriui išnagrinėti gautas pastabas iš švietimo, kultūros, socialinių įstaigų, Tarybos narių, parengti tarybos sprendimo projektą, pristatyti jį Tarybos nariams ir teikti svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje.

Jis žėrė priekaištus merui, esą geras versle taikomas modelis buvo diskredituotas mero ir jo komandos, viešai buvo išreikštas nepasitikėjimas projekto vadovu, užuot rodant lyderystę ir sprendžiant problemas susitinkant ir diskutuojant tarpusavyje.

Po tam tikrų formuluočių dėlionių, galiausiai protokoliniam pavedimui buvo pritarta.

Plačiau apie Klaipėdos rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centralizavimą rašėme ČIA.

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,