Su naujais įkvėpimais, optimizmu, pasiilgtais šventės akcentais populiariausias vasaros renginys Lietuvoje – Jūros šventė, paskutinį liepos savaitgalį į Klaipėdą kvies atnaujintu stiliumi, jūrinėmis tradicijomis ir skambia muzika. 62-osios Jūros šventės stiliaus interpretacija padiktuota renginio temos – PASIILGTO MIESTO ISTORIJOS, kuriai išpildyti skirtingose miesto erdvėse skambės negirdėtos istorijos apie Klaipėdos uostą, simbolius, žmones. Liepos 23–25 dienomis renginio organizatoriai kviečia atrasti savo Jūros šventės jausmą ir papasakoti savo pasiilgto miesto istoriją.

„Sugrįždami į taip išsiilgtą, visiems mums įprastą ir taip laukiamą gyvenimo ritmą, džiaugsmingai ir viltingai pradedam skaičiuoti dienas, o gal jau net ir valandas, likusias iki didžiausiųjų Lietuvos jūrinės valstybės „atlaidų“ – Jūros šventės. Tikriausiai, kiekvienas mūsų prisimename ir laukiame savo širdžiai mielos ir jaukios ceremonijos, renginio, nuoširdžiai tikėdamiesi, kad sulauksime fantastiškos jūrine dvasia alsuojančios fiestos, kuri uostamiestį ir gausybę jo svečių įsuks į šarmingą šventinį šurmulį. Todėl šiandien drąsiai sakome visiems – sveiki sugrįžtantys į atsakingam šventimui pasirengusį, nuostabios šventės miestą!

Čia jums bus papasakotos slėpiningos jūrinės bei turtingos vienintelio Lietuvos uostamiesčio istorijos, čia jus pasitiks įkvepiantis ir romantiškas, jūriniu žavesiu plazdančių burių šlamesys, kuris visus tegul įkvepia ir pamalonina, sušildo ir sujaudina kiekvieną grožiui, gėriui ir nuoširdžiai emocijai atvirą širdį.

Liepos 23–25 dienomis Klaipėda ir vėl kviečia visą Lietuvą tapti didžiausios vasaros šventės – Jūros šventės dalimi, semtis nepamirštamų įspūdžių, nuotaikos ir atradimų, kuriuos dovanoja jūra ir Klaipėdos žmonės“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Jūros šventės tema – apie tai ko pasiilgome

Liepos 23–25 dienomis į miestą sugrįžtanti Jūros šventė, šį kartą įkūnys ir pristatys tai, ko per neįprastus pandeminius metus, pasiilgo miestas ir jo žmonės. „Pasiilgto miesto istorijos“ – tokia šventės tema, kuria renginio organizatorius kreipiasi į kiekvieną Jūros šventės bendramintį ir draugą: ko pasiilgote jūs? Kokia jūsų Jūros šventės istorija? Ko ieškosite šurmulingose gatvėse?

Įprasminant šventės tematiką, tris dienas Jūros šventė pasakos negirdėtas miesto, jo simbolių, žmonių ir uosto istorijas. Pasiilgtų istorijų žemėlapiu keliaujantys šventės svečiai, išgirs intriguojančius ir jūriškus pasakojimus.

Šiemetės Jūros šventės renginiai vyks Klaipėdos senamiesčio erdvėse, jo prieigose, Kruizinių laivų terminale, Dangės upėje. Svarbiu renginio akcentu turėtų tapti Dangės upė, kurioje ne tik išsirikiuos „Baltic Regatta 2021“ laivai, į ją suplauks ir tradicinė istorinių laivų ekspozicija „Dangės flotilė“, vyks azartiškos vandens sporto varžybos.

Jūros šventės garbei – moneta

Klaipėdietišką dvasią įkūnijančios Jūros šventės išvakarėse, Lietuvos bankas tęsdamas „Tradicinės lietuvių šventės“ seriją, kartu su renginio organizatoriumi „Klaipėdos šventės“, pristato unikalią Jūros šventės monetą, kuri bus išleista dar iki Jūros šventės.

Kolekcinės 5 eurų Jūros šventės monetos reverse – šventinę nuotaiką sukuriantys Jūros šventės ir Klaipėdos simboliai, tarsi sūkurys įtraukiantys į pramogų ir pojūčių jūrą, o viršuje užrašas „Jūros šventė“. Monetos averse – Vyčio simbolis ir Klaipėdos miesto herbas, tarsi įspausti smėlyje ant jūros kranto, tarsi smėlyje išraižytas užrašas „Lietuva“. Moneta pagaminta iš sidabro ir inkrustuota gintaru. Unikali ir kolekcionierių laukiama moneta bus išleista 2500 egz. tiražu, monetos pardavimo kaina Lietuvos banke – 61 euras.

Kartu išleidžiama to paties dizaino 1,50 euro nominalo Jūros šventės moneta, pagaminta iš vario bei nikelio lydinio. Analogiško dizaino moneta bus išleista 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Monetos pardavimo kaina 2,00 Eur.

Serijos „Tradicinės lietuvių šventės“ pradžia – 2017 m. Šioje serijoje greta monetų iš tauriųjų metalų kaldinamos ir monetos iš spalvotųjų metalų lydinių, šių kiek neįprastas – 1,50 euro nominalas, – aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII a. Šiuo metu jau išleistos monetos Kaziuko mugei, Joninėms (Rasos), Užgavėnėms, o moneta Jūros šventei buvo planuota ir parengta 2020 m., tačiau dėl pandemijos perkelta į 2021 m.

Kurią šventę ir kuriais kalendoriniais metais pažymėti monetoje, sprendžia Lietuvos banko monetų kūrimo komisija, pasitardama su konsultantais, etnologais, bei atsižvelgiant į konkrečiais metais numatomų įvykių, progų skaičių ir aktualumą.

Monetos aversą sukūrė Eglė Ratkutė ir Adelė Žemaitienė, reversą – Rytas Jonas Belevičius.

Šventę į miestą atneš didžioji eisena

Anot renginio organizatorių, svarbiausia šių metų Jūros šventės ambicija – po metų pertraukos, liepos 23-ąją, į Klaipėdos miesto gatves sugrąžinti didžiąją Jūros šventės eiseną. Apjungianti jūrą ir miestą, vandenį ir sausumą, šį kartą eisena dedikuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įkūrimo ir nepriklausomo Klaipėdos uosto 30-mečiui.

Kasmet vis išradingesnė, bet tuo pačiu ir gilias jūrines tradicijas išreiškianti eisena - daugelio Klaipėdos įmonių ir organizacijų vasaros planuose užima reikšmingą dalį. Nors tikimasi, kad Jūros šventės metu pandeminiai ribojimai bus visiškai atšaukti, kviesdami eisenos dalyvius renginio organizatoriai šį kartą prašo išsiskirti ne dalyvių gausa, bet spalvomis ir garsu, triukšmingu ir energingu savo idėjos išpildymu.

„Šiemet minime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įkūrimo ir Klaipėdos jūrų uosto atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje trisdešimtmetį. Šia proga Uosto direkcija pirmą kartą istorijoje tampa pagrindiniu Jūros šventės partneriu. Džiaugsmingai ir su dideliu garsu šventės startą duos Jūros šventės eisena, o vakare Uosto direkcija miestui ir jo svečiams dovanos koncertą, kurį vainikuos įspūdingi fejerverkai. Pirmoji Jūros šventės diena šiais metais bus kitokia – jis bus uosto diena. Na o šeštadienį visus kviesime į pramoginio irklavimo drakonų laivų varžybas, kuriose Uosto direkcija pažada užkurti sporto ir rungtyniavimo dvasią“, – sako Algis Latakas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Vienas sugrįžtančios eisenos pakeitimų – dalyviai rikiuosis Universiteto alėjoje (Universiteto g.). Nauja rikiuotės vieta parinkta dėl žmonių skaičiaus ir eismo apsunkinimo, o vėliau visiško sustabdymo net dienos metu. Paskaičiuota, kad eisenos maršrutas pailgės maždaug 500 žingsnių Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Tiesa dėl ilgesnio maršruto – kapitonai prie eisenos prisijungs nuo J. Janonio gatvės. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje – oficiali Jūros šventės 2021 atidarymo ceremonija ir eisenos dalyvių apdovanojimas. Eisenos dalyvių pristatymas numatytas už Pilies tilto.

Tobulas duetas – šventė su burėmis

Jūros šventės metu Klaipėdos krantines papuoš sugrįžtantys burlaiviai. Po įvykusių pasikeitimų su burlaivių lenktynėmis „The Tall Ships Races“, kiekvieno uostamiesčio laukiami burlaiviai sugrįžta su naujos regatos „Baltic Regatta 2021“ vėliava. Naują regatą sudarys trys Baltijos šalių uostai – Talinas–Klaipėda–Ščecinas. Liepos 18-ąją, startavę Taline burlaiviai į Klaipėdą atplauks Jūros šventės dienomis ir renginiui suteiks ne tik jūrinės dvasios, bet ir daugiau šurmulio, įdomių susitikimų.

„Jau šiandien tikimės sužinoti kiek laivų pasirinks Klaipėdą savo kryptimi. Analizuodami situaciją tikimės, kad mus aplankys ne mažiau kaip 30 burlaivių, o pagal geriausią scenarijų jų tikimės apie 40. Dar kartą dėkoju miesto vadovams už lankstų požiūrį, už įdėtas pastangas renginiui išsaugoti ir rastą sprendimą. Šiandien prie krantinės stovintis burlaivis „Atyla“, kuris vėlų šeštadienio vakarą pasiekė Klaipėdą – pirmoji palanki žinia ir pranašas, kad Jūros šventė ir Klaipėda trims vasaros dienoms taps svetingais burlaivių namais“, – sakė jūrinių renginių koordinatorė Violeta Ulevičienė.

Laivai Klaipėdą pasieks liepos 23-ąją, o bus išlydėti sekmadienį, liepos 25-ąją, kai maždaug nuo 17 val. pradės atsišvartavimą nuo savo krantinių. Kaip šventės metu vyks burlaivių lankymas, priklausys nuo tuo metu esančių COVID suvaržymų ir LR Vyriausybės sprendimų.

Muzikinė programa – ištikimiausių šventės partnerių dovana

Į pasiilgtą šurmulį įtraukianti Jūros šventė grąžina dvi pagrindines koncertines aikšteles – Kruizinių laivų terminale skambės populiariausi šalies atlikėjai, o Teatro aikštė kvies jaukiems ir teatrališkiems vakarams.

Penktadienį, liepos 23-ąją, koncertą Kruizinių laivų terminale miestui dovanos jubiliejų švenčianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – tapusi pagrindiniu Jūros šventės partneriu. Šventinį vakarą, kuris pratęs uostui dedikuotos dienos tematiką, 20.00 val. scenoje susirinkę svečiai išvys grupę „Sisters on Wire“, 21.30 val. scenoje pasirodys Eurovizijos dalyviai „The Roop“ su klaipėdietiško žavesio nestokojančiu Vaidotu Valiukevičiumi. Vakarą užbaigs scenos grandas, pirmą kartą papildantis Jūros šventės muzikinę programą – Kastytis Kerbedis. Pažymint pagrindinio renginio partnerio – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jubiliejų, šventiniai fejerverkai papildyti siurprizais, dangų nušvies taip pat penktadienio vakarą.

Didįjį šeštadienio koncertą Kruizinių laivų terminale dovanos pagrindinis šventės rėmėjas – „ŠVYTURYS Nealkoholinis“. Siautulingą vakarą 20.00 val. pradės žavinga nuostabaus balso savininkė Giedrė Kilčiauskienė su grupe, 21.30 val. scenoje pasirodys Donatas Montvydas. Šeštadienio vakaro vinis ir svarbiausias muzikinis akcentas – Marijonas Mikutavičius, koncertą pradės 23.00 val.

Muzika sugrįžta ir į Teatro aikštę. Čia penktadieninę programą 20 val. pradės žemaitiška tarme dainuojanti – Žemaitė (Austieja), 21.30 val. scenoje pasirodys jaunas ir veržlus – Vilius Popendikis su grupe, o vakarą pabaigs Gabrielius Vagelis. Šeštadienį, liepos 24 d., svajingoje Teatro aikštėje – 19.00 val. prie vairo stos teatrališka ir iš televizijos ekranų puikiai pažįstama atlikėja KaYra su grupe. 21.00 val. muzikinėmis improvizacijomis apdovanos svečiai iš Olandijos – Augustina Vaiginytė quartet, o 22.00 val. vakarą baigs klaipėdietis Jurijus Veklenko.