Trečiadienio rytą Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius vietos žiniasklaidai pristatė, kaip rajone vyks ugdymas naujaisiais mokslo metais. Gera žinia ta, kad visi mokiniai turės galimybę grįžti į mokyklas – planuojamas kontaktinis ugdymas. Tiesa, 5–12 klasių moksleiviams tiek pamokų, tiek pertraukų metu bus privaloma dėvėti kaukes.

Mokymas nuotoliu – užsikrėtimo atveju

„Praėję mokslo metai buvo tikrai išskirtiniai. Didžiąją dalį jų mokiniai praleido namuose. Ir nors nuotolinis mokymas, mano manymu, rajone buvo organizuotas itin gerai, tačiau mokiniai nukentėjo. Ir nekalbu apie mokslų kokybę, labiau akcentuočiau emocinę pusę, socialinio bendravimo trūkumą, – teigia meras, užsimindamas, kad artėjantys mokslo metais bus kitokie. – Jei praėjusiais metais dėl koronaviruso buvo dar daug netikrumo, nežinojimo, tai šiemet mokslo metus mes sutinkame geriau pasiruošę.“

Visgi, meras atkreipia dėmesį, kad net ir užtikrinus įvairias sąlygas, yra daug aplinkybių, kurios sunkiai prognozuojamos ir valdomos. Vakar Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris, kuris pristatė patį ugdymo procesą, reikalavimus, penktadienį vyks susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kur pagrindinius akcentus apie būtinas ugdymo sąlygas atskleis ir sveikatos specialistai.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas informavo, kad ugdymo įstaigų kolektyvai intensyviai skiepijasi, kai kuriose mokyklose vakcinuotų darbuotojų skaičius siekia 90 proc., o, pavyzdžiui, Lapių pagrindinėje mokykloje – net 100 proc.

Čia A. Petravičius pastebėjo tendenciją, kad šioje srityje itin svarbi lyderystė: „Ten, kur mokyklose vakcinavimo rodikliai ne patys geriausi, žinai, kad ir tos įstaigos vadovas nepasiskiepijęs.“

Meras antrino, kad norint, kad iš tiesų vaikai galėtų mokytis klasėse, reikėtų pagalvoti apie vakcinacijos svarbą.

„Pagal skiepijimosi rezultatus esame tradiciškai 4-i nuo galo šalyje. Sergamumas yra aukštas. Jeigu situacija prastės, Vyriausybė nustatys rodiklius, nuo kada reikės pereiti prie nuotolinio ugdymo <...> Rajone mes tada pirmiausiai turėsime tai padaryti. Jeigu ne apie save, tai bent apie vaikus reikėtų pagalvoti, kad galėtų mokytis klasėse“, – vakcinuotis paragino B. Markauskas.

Jis pastebėjo, kad išvengti tam tikrų ugdymo nepatogumų bus sunku.

„Mokyklos pasirengusios užtikrinti didesnį vaikų saugumą. Bet turime pasiruošti ir suprasti, kad pasitaikys ir užsikrėtimo atvejų, kad reikės kai kurioms klasėms ir izoliuotis, laikinai pasimokyti nuotoliniu“, – priduria rajono vadovas.

Naujų mokslo metų aktualijas pristatė meras ir A. Petravičius. A. Rimkuvienės nuotr.

Testavimas – neprivalomas

A. Petravičius informavo, kad testavimas, kaip buvo vykdomas pavasarį, rudenį mokyklose nebus privalomas: „Pačios švietimo įstaigos galės rinktis, jei bendruomenės nariai sutiks – galės reguliariai testuotis. Bet sutikti turi ne mažiau, kaip 30 proc. klasės mokinių.“

Šis pavedimas įsigalioja nuo rugpjūčio 27 d., galbūt kai kurios įstaigos nuspręs anksčiau pradėti testavimą, kad rugsėjo 1 d. galėtų pradėti saugesnėje aplinkoje.

Jis kalbėjo, kad sprendimai gali keistis, jei situacija dėl koronaviruso ims blogėti – testavimas gali tapti privalomu, galbūt dalį mokinių teks ugdyti nuotoliniu būdu. Ministerijos atstovai, anot A. Petravičiaus, ne kartą akcentavo, kad pradinukai vis tiek liktų mokytis kontaktiniu būdu.

Pasak Savivaldybės darbuotojo, rekomendacijose akcentuojamas ir srautų valdymas, bet jį įgyvendinti didesnėse mokyklose nėra paprasta.

„Pastebiu tendenciją, kad vien srautų atskyrimo mokyklose neužtenka. Reikia suvokti, kad mokyklų autobusai ir iš kaimų atveža mokinius, kurie pasklinda po Gargždų mokyklas. Priklausys, ar jie tikrai sėdės autobuse su kauke. Niekas neapsaugos, jei pats nesisaugosi. Kaip pavyzdį galime pateikti „Gintarėlio“ darželį – po ugdymo dienos visi vaikai susiburia populiariausioje mieste žaidimų aikštelėje. Vieną vakarą suskaičiavau jų apie 80. Tad tas srautų valdymas negali likti vien švietimo įstaigos atsakomybe“, – kalbėjo A.Petravičius.

Pirmokų skaičius – rekordinis

Pasak skyriaus vedėjo, dėl Rugsėjo 1-osios šventės kiekviena ugdymo įstaiga spręs individualiai, bendro renginio neorganizuojama. Į mokyklų suolus rudenį grįš didesnis mokinių skaičius – virš 5,2 tūkst. moksleivių.

„Turėtų būti 567 pirmokai. Viščiukus, sako, reikia skaičiuoti rudenį, mes pirmokus skaičiuojame rugsėjo 1 d. Tai pats didžiausias pirmokų skaičius pastaraisiais metais“, – informavo A. Petravičius.

Moksleivių augantį skaičių lemia sparčiai didėjančios priemiestinės seniūnijos. Pavyzdžiui, Plikiuose šiemet bus 40 pradinukų, tokio didelio skaičiaus, pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, nėra buvę.

„Slengiuose netelpa vaikai. Savivaldybė užtikrina pavežėjimą specialiaisiais reisais, žmonės tampa labiau mūsų rajono gyventojais, jeigu įsilieja į mūsų švietimo sistemą. Dalis mokysis ir Kretingalėje“, – informavo Savivaldybės atstovas.

A. Petravičius atskleidė, kad rudenį į rajono mokyklas eis ir nemažai iš užsienio grįžusių vaikų, dėl to kils ir naujų iššūkių: „Jei vaikas kokius 6 metus mokėsi Anglijoje, jam su lietuvių kalba, deja, bus sunku.“

Anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, įstaigų, kurios būtų reorganizuotos kaip juridiniai vienetai, šiemet rajone nėra, taip pat nėra ir vadovų kaitos, tad pakankamai stabiliai laukiama naujų mokslo metų. Tiesa, Slengių mokykla-daugiafunkcis centras dar neturi direktoriaus, nes neatsirado nė vieno pretendento, skelbiamas konkursas ir į Endriejavo pagrindinės mokyklos vadovo postą.

Tiesa, dar ir prieš pat rugsėjo 1-ąją, kai kurios mokyklose trūksta mokytojų: lietuvių kalbos, rusų kalbos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, pradinių klasių. Reikalingi ir psichologai, logopedas, pagalbos mokytojams specialistai.

„Šiemet turėsime pasirengti mokyklų tinklo pertvarkos planą, laukiame Vyriausybės nutarimo, ar gali būti jungtinės klasės ir pan. Pastebime, kad tėvai nenori vaikų leisti mokytis jungtinėse ne tik vyresnėse, bet ir pradinėse klasėse“, – tendencijas pastebėjo A. Petravičius, pažymėdamas, kad kai kurių mokyklų likimas pakibs ant plauko.

 Pasak skyriaus vedėjo, dėl Rugsėjo 1-osios šventės kiekviena ugdymo įstaiga spręs individualiai. A. Rimkuvienės nuotr.

Materialinė bazė – nepakankama

Nors Savivaldybės taryba yra patvirtinusi kasmet švietimo įstaigoms per metus skirti 450 tūkst. eurų materialinei bazei, pastebima, kad šios lėšos nėra pakankamos.

„Per praėjusios savaitės liūtį kai kuriose mokyklose per langus bėgo vanduo. Kaip meras inicijuosiu, kad reikia daugiau lėšų skirti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų sutvarkymui. Skiriame po truputį vis daugiau, yra krepšelis, tačiau reikia didinti šias lėšas, nes nedaro garbės rajonui, kuriame gyventi geriausia Lietuvoje, tokia švietimo įstaigų materialinė bazė“, – atviravo rajono vadovas, žadėdamas rudenį apvažiuoti mokyklas, įvertinant jų būklę.

A. Petravičius teigė, kad nors šiemet atidarymo juostelė ir niekur nebus kerpama, tačiau itin džiugina sparčiai kylanti Jakų mokykla, ten nuo kito rugsėjo jau ketinama komplektuoti klases.

Visgi, pasak mero, didžiausi iššūkiai išlieka priemiestinėje teritorijoje. Esą būtina kuo skubiau baigti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestato projektavimą ir pradėti rangos darbus. Meras žadėjo inicijuoti ir priestato Ketvergių mokykloje projektavimą ir statybą.

Pasidžiaugta, kad Slengių daugiafunkcio centro darbai vyksta pagal planą, 2026 metais tikimasi pavyks šį svarbų seniūnijai objektą atidaryti.