Kraupios nelaimės, pareikalavusios iš mokyklinių autobusų išlipusių ar į juos skubančių moksleivių gyvybės, pamokomis netapo. Sodų bendrijos „Dituva“ gyventojai kiekvieną dieną su siaubu stebi, kaip nesaugiai rytais iš pakelės surenkami bei po pamokų tiesiog gatvėje paleidžiami Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos auklėtiniai. Tėvai baiminasi, kad iki tragedijos tėra tiktai vienas neatsargus žingsnis.

Siekdama, kad skaudžios nelaimės netemdytų mokslo metų pradžios, policija visoje šalyje rudens pradžioje ypatingą dėmesį skiria eismo saugumui. Jau tapo tradicija, kad pareigūnai budi prie mokyklų, pagrindinių gatvių sankryžų bei pėsčiųjų perėjų. Tačiau pavojai moksleivių tyko ne tik miestuose.

Į „Vakarų ekspresą“ ne juokais sunerimusių sodų bendrijos „Dituva“ gyventojų vardu kreipėsi Irma Vainorienė. Kaip ir kiti šiuose uostamiesčio priemiesčiu tapusiuose soduose įsikūrę žmonės, moteris vienoje pagrindinių gatvių kasdien stebi šiurpulį keliantį vaizdą.

Kiekvieną rytą skirtingose Nidos gatvės vietose būriuojasi apie 10–20 moksleivių, laukiančių, kol juos paims ir į pamokas Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje nuveš mokyklinis autobusas.

„Nidos gatvė yra viena iš pagrindinių sodų bendrijos gatvių. Nors ir labai judri, ji nėra apšviesta. O ja kiekvieną rytą į darbus automobiliais važiuoja daugybė žmonių. Mašinų greičiai nemaži, nes nėra nė vieno „gulinčio policininko“. Ir kiekvieną rytą su siaubu stebiu, kaip prie gatvės grupelėmis po kelis stoviniuoja mokyklinio autobuso laukiantys vaikai. Jie nesirenka vienoje kokioje nors saugioje vietoje. Nors šalia ir yra autobusų sustojimo vietos. Moksleiviai stoviniuoja ne stotelėse, o pakelėje, nutolę vieni nuo kitų.

Vaikai lieka vaikais, tad apie saugumą kalbėti net neverta. Išdykauja, laksto ir stumdosi. O pro šalį važiuoja automobiliai.

Nelaimė tarsi užprogramuota. Užtenka tik vieno neatsargaus žingsnio. Lygiai tas pat būna ir kai vaikai parvežami iš mokyklos. Jie iš autobuso išlipa tiesiai į pakelę“, – baimės neslėpė I. Vainorienė.

Vaikai sunerimusiems tėvams pasakė, kad jiems nurodyta autobuso laukti būtent tose vietose, kuriose jie dabar rytais ir stoviniuoja. Neva nėra jokio reikalo rinktis vienoje vietoje, nes autobuso vairuotojas juos iš pakelės surinks. Po pokalbio su vairuotoju moteriai tapo aišku, kad jam nėra nurodytos konkrečios vaikų surinkimo vietos. Jis prasitarė, kad tai daryti jam nurodė gimnazijos vadovybė. O kasdieniniame maršrute pažymėta tik Nidos gatvė.

Saugumo neprideda ir tai, kad vaikus į Priekulę ir atgal vežiojantis mokyklinis autobusas nėra pažymėtas aiškiai matomais specialiais ženklais. Jau nekalbant apie nudažymą kitiems eismo dalyviams puikiausiai matoma, suprantama ir iš anksto įspėjančia geltona spalva. Pasitenkinta tik prie priekinio lango stiklo priklijuotu ženklu „Vaikų vežimas“.

Nelaukdami, kol nelaimė pati pasibels į duris, tėvai kreipėsi į Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos vadovus.

„Paskambinau ir kalbėjausi su gimnazijos direktoriumi. Jis patikino, jog taip tikrai neturėtų būti, ir pasakė, kad tuoj pat viską sutvarkys. Pokalbio metu užsiminė, kad tokios vaikų surinkimo tvarkos anksčiau galėjo pageidauti patys tėvai. Tačiau juk reikia vadovautis ne tėvų norais, o specialistų patvirtintais saugumo reikalavimais. Nors gimnazijos direktorius ir pažadėjo, niekas nepasikeitė. Po trijų savaičių aš vėl paskambinau į gimnaziją. Direktorius nustebo ar bent apsimetė nustebusiu. Negi dar nesutvarkė, išgirdau jo klausimą. Laikas bėga, o jokių rezultatų nėra“, – stebėjosi I. Vainorienė.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jam ši situacija yra žinoma. Tačiau atsakomybę dėl vaikų saugumo jis buvo linkęs perkelti ant jų vežimo paslaugą teikiančios privačios įmonės pečių.

„Vienareikšmiškai vaikų saugumas yra svarbiausia. Už tai ir atsako Klaipėdos rajono savivaldybės paskelbtą konkursą dėl šios paslaugos teikimo laimėjusi įmonė. Kiek žinau, Dituvos soduose autobusų stotelės yra viena nuo kitos nutolusios per 2–3 kilometrus. Manau, kad vežėjai parinko saugiausias vaikų įlaipinimo ir išlaipinimo vietas. Taip, dėl to mums skambino viena moteris. Vėliau bandėme su ja susisiekti, bet mums nepavyko. Gal kokia nors viena vieta tėvams ir atrodo nesaugi. Apie tai reikėtų pasikalbėti su vietos bendruomene“, – teigė gimnazijos vadovas A. Alčauskis.