Vėžaičių seniūnijoje gyvena garbingo amžiaus senolių, kuriems reikalinga atjauta, dėmesys, geras, ištartas šiltas žodis. Viena iš jų – Monika Martinkienė, kuriai šiemet sukako 90 metų.

Monika Martinkienė gimė 1924 m. gegužės 8 d. Rokiškio rajone Šeštininkų kaime žemdirbių šeimoje, kurioje augo aštuoni vaikai. Monika buvo trečias vaikas šeimoje. Gyvenimas  buvo nelengvas. Savo vaikystę ir jaunystę praleido Lidžiūnų kaime. Baigė Rokiškio Tomo Vaižganto vardo gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno Žemės ūkio akademijoje, įsigijo mokslinio laipsnio agronomo  diplomą. 1950 metais tėvai buvo išvežti į Sibirą, su jais kartu buvo ištremti ir trys mažamečiai  broliukai. Monika tada  jau dirbo ir gyveno atskirai  Telšių rajone, Luokėje.  Tėvelis mirė Sibire. Po Stalino mirties mama su vaikais grįžo į Lietuvą. Jau yra mirę visi broliai ir seserys, liko viena iš šeimos.

Pokario laikotarpiu Monika labai sunkiai dirbo  Kretingos rajone, Darbėnuose. Kadangi trūko specialistų ir nuolat keitėsi kolūkio pirmininkai, jai teko būti viskuo: ir agronome, ir pirmininke. Po septynerių metų perėjo dirbti į Skuodo rajono  Mosėdžio kaimą.  Kolūkis pirmavo ir dirbti buvo lengviau.

1962 metais persikėlė į Klaipėdos rajono Vėžaičių  gyvenvietę. Vienerius metus dirbo Samališkės bandymų stotyje mokslininke, po metų perėjo dirbti į  Vėžaičių eksperimentinį ūkį. Dirbo sėklininkystės agronome ir tuo pačiu metu glaudžiai bendradarbiavo su mokslininkais. Darbe buvo visų gerbiama, draugiška, dirbo gerai, negailėdama jėgų nei laiko. Nuo 1979 metų Monika Martinkienė – pensininkė, bet ūkyje dirbo dar iki 1988 metų.

Jau septyneri metai, kaip mirė jos vyras Petras. Po patirtos vyro sunkios traumos moteris jį slaugė net septynerius metus. Šeima vaikų neturėjo. Monikos nepalaužė nei sunkus gyvenimas, nei skaudi vyro netektis, ji dar vis guvi, linksma, nuoširdi, bendraujanti su savo kaimynėmis. Gyvena viena, nors regėjimas ir silpnas, bet kelią į bažnytėlę suranda pati, be kitų pagalbos. Draugės ir kaimynai rūpinasi ja, lanko brolių ir seserų vaikai.

Savo devyniasdešimtąjį gimtadienį atšventė Vėžaičių Šv.  Kazimiero Išpažinėjo  bažnyčioje. Po iškilmingų mišių sveikinimo žodį tarė Vėžaičių bažnyčios klebonas Viktoras Daujotis. Sveikinimo žodį taręs Gargždų parapijos kunigas Vytautas Liesis kartu perdavė nuoširdžiausius sveikinimo žodžius nuo Gargždų parapijos klebono kanauninko Jono Paulausko.  Moniką sveikino Vėžaičių seniūnija, draugės, kaimynai, giminės. Sveikinimo žodį tarė ir Vėžaičių moterų katalikių draugijos narės (pirmininkė Gėnia Anužienė). Visi jubiliatei sudainavo ilgiausių metų.

Ištarti šilti sveikinimo žodžiai, nuoširdūs linkėjimai, gėlių žiedai ir patirta laimė iki ašarų sujaudino jubiliatę – Moniką Martinkienę.

Janinos Žalgirienės nuotraukos: