Logo
 Spausdinti šį puslapį

Gargždų atviras jaunimo centras džiaugiasi sėkmingu projektu ir veiklų įvairove (fotogalerija)

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Projekto metu organizuotos įvairios veiklos. GAJC nuotr. Projekto metu organizuotos įvairios veiklos. GAJC nuotr.

Gargždų atviras jaunimo centras (GAJC) džiaugiasi baigiamu įgyvendinti projektu „Ištrūk“, kurio veiklas dviem metams finansuoja Jaunimo reikalų departamentas (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasak centro laikinosios vadovės Deimantės Venckutės, projektas unikalus tuo, kad suteikia galimybę tiek jaunimui, tiek darbuotojams įsitraukti į skirtingas veiklas. Per projekto laikotarpį buvo suorganizuota patyriminė stovykla jaunuoliams, vyko socialinės gyvosios bibliotekos susitikimai, skiriamas dėmesys verslumo ugdymui, nepamirštami ir darbuotojai – vyko savianalizės mokymai, tarpinstituciniai susitikimai. Ir tai – tik dalis finansuotų veiklų.

 

Patyriminėje stovykloje – išbandymai ir savarankiškumo pamokos

Šiais metais patyriminė stovykla, kuri organizuota jau ketvirtą kartą, vyko Lapių kaime, prie Žvelsos upės. Tris paras 20 jaunuolių, palikę komfortiško gyvenimo patogumus, be telefono ir interneto, stovyklavo gamtoje.

Kaip sako D. Venckutė, šios stovyklos išskirtinumas – jaunuoliai viską turi daryti ir išbandyti patys, tad stiprinamas jaunų žmonių psichologinis imunitetas, socialiniai įgūdžiai, ugdomas savarankiškumas.

„Stovyklos dalyviai turi ir laužą susikurti, ir bulves išsikepti, kad jiems būtų patogu gyventi – palapinę ne baloje pasistatyti. Leidžiame viską patirti, mokytis iš savų klaidų. Dauguma paauglių auga šiltnamio sąlygomis, yra tiek daug pasiūlos, galimybių, tad jie patekę į tokią situaciją turi praktikuotis „išgyvenimą“, – pasakojo GAJC laikinoji direktorė.

Ji akcentavo, kad stovyklose programa organizuojama taip, kad centro darbuotojai pasirūpina 30 proc. užimtumo laiko. Pavyzdžiui, buvo suorganizuotas plaukimas baidarėmis, vyko dailės terapijos užsiėmimai. Visgi, didžiąją laisvo laiko dalį jaunuoliai turi sugalvoti, kuo užsiimti, inicijuoti veiklas: „Niekas nešoka, nedainuoja, programos nerodo, patys susėda prie laužo. Juk, atrodo, dabar jaunimas nebedainuoja, o ten, kai nėra kolonėlės, ir padainuoja ir pan.“

D. Venckutė įsitikinusi, kad tos trys dienos – pabėgimas nuo greito gyvenimo tempo – padeda įvertinti ir suprasti vertybes.

„Išgyvenimo stovykloje svarbu ne tai, kokie brangūs yra ir kaip atrodo batai, o tai, kad jie būtų sausi, kad striukė būtų šilta, o ne tik graži. Kartais jaunimui reikia suteikti erdvės, kur jie gali tris dienas be telefono pabūti. Jį turi tik pirmą pusdienį, kol telefonas išsikrauna“, – apie gyvenimiškas pamokas ir patyriminės stovyklos naudą pasakojo GAJC laikinoji vadovė, pridūrusi, kad jaunuoliai labai vertina šias stovyklas ir labai jų laukia.

 

Patyriminestovykla3

Patyriminėje stovykloje. GAJC nuotr.

 

Verslumo užsiėmimai suteikia naudingų žinių ateičiai

Didelis dėmesys projekte yra skiriamas ir jaunuolių verslumo ugdymui, darbo rinkai reikalingų įgūdžių formavimui. Viena iš įdomių veiklų – verslo imitacinis žaidimas – 4 dienų sesija grupėje. Praėjusiais metais jaunuoliai bandė „sukurti“ kavinę, kūrybines praktines dirbtuves vedė Asta Marcinkeviča iš „AMAM bistro“. Jaunimas turėjo išsiaiškinti, kaip veikia verslas, kokių reikia dokumentų, kokius mokesčius moka, kaip sukurti meniu ir pan.

„Šiemet turėjome dėstytoją iš Klaipėdos universiteto Editą Mačiulskę, kuri per žaidimus ir praktikas pasakojo tai, ko mokykloje nemoko: kaip išsiimti verslo liudijimą, kokius mokesčius moka darbdavys, o kokius darbuotojas ir pan. 13 jaunuolių, kurie buvo labiau verslūs, suinteresuoti gauti informaciją, bandė „kurti“ verslą, keitėsi pareigomis, vienas vieną dieną direktorius, kitą – buhalteris. Dirbo, kad įgytų verslumo įgūdžių”, – apie veiklą pasakojo D. Venckutė, pridurdama, kad poreikis tokiems užsiėmimams kilo iš pačių jaunų žmonių, kurie užsimindavo, kad norėtų imtis verslo, bet nežino, nuo ko pradėti.

Pašnekovės teigimu, rezultatai – akivaizdūs, nes iš grupės verslumo užsiėmimuose dalyvavusių žmonių jau yra tokių, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą.

„Klaipėdos rajono savivaldybė turi daug programų jauniems žmonėms, verslo liudijimas arba individualios veiklos pažyma jiems kainuoja tik 1 eurą. Kartais jaunuoliai veikla užsiima nelegaliai, nežinodami, kad galima vienaip ar kitaip įforminti ją ir kurtis darbo vietą, kaupti patirtį“, – vieną iš pavyzdžių pateikė D. Venckutė.

Verslumo srityje itin didelio susidomėjimo sulaukia ir karjeros išvykos arba susitikimai, popietės su verslininkais. Anot D. Venckutės, rašant projektą, nėra nurodoma, kur konkrečiai planuojama išvykti, o poreikį padiktuoja patys centro lankytojai. Šiemet buvo išsakytas noras labiau pažinti didžėjaus darbo virtuvę, tad organizuota išvyka į studiją. Į svečius apie savo veiklą papasakoti buvo atvykę Gargždų OCR klubo (ekstremalaus bėgimo) sporto šakos atstovai, kurių pasakojimas ir siūlomos galimybės itin sudomino jaunimą. Praėjusiais metais buvo organizuota išvyka į Uosto direkciją.

Pašnekovė informavo, kad verslininkams už susitikimus nėra apmokama, projektu finansuojamos tik kelionės išlaidos.

 

karjera.jpg

Karjeros išvyka į didžėjaus studiją. GAJC nuotr.

 

Socialinė gyvoji biblioteka – tolerancijos ir empatijos ugdymui

Gyvoji biblioteka – tai netradicinis „performansas“, kai pagrindiniame vaidmenyje atsiduria skirtingas socialines grupes atstovaujantys savanoriai „gyvosios knygos“ ir, pasakodami savo istorijas, ugdo jaunų žmonių kultūrinį pažinimą, kritinį mąstymą bei bendruomeniškumą. „Gyvos knygos“ – tai žmonės su psichine ar fizine, daline klausos negalia, autizmu, ieškantys prieglobsčio, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, LGBT bendruomenės atstovai. Užsiėmimo metu jaunuoliai skatinami taip pat aktyviai dalyvauti, įsitraukti ir diskutuoti, užduoti klausimus, dalintis savo mintimis ar įžvalgomis.

„Pagrindinė idėja – būkime supratingi visiems, būkime su tais, kurie skirtingi, bet tuo pačiu tokie patys“, – projekto mintį pristatė jaunimo darbuotoja Eglė Muižė.

Per projekto laikotarpį vyko keturi gyvosios bibliotekos užsiėmimai.

 

Dėmesys – ir darbuotojų palaikymui ir kompetencijų kėlimui

GAJC laikinoji vadovė pasakoja, kad darbas su jaunimu iš darbuotojų reikalauja ne tik žinių, specialistai patiria ir didelį emocinį krūvį. JRD, atsižvelgdamas į tai, didelį dėmesį skiria ir darbuotojų psichologinės būsenos palaikymui.

GAJC, kartu su dar 12 jaunimo centrų ir erdvių priklauso jaunimo centrų tinklui.

„Susitinkame visi kartą į ketvirtį, kai buvo karantinas – nuotoliniu būdu. Vyksta atvejų analizės. Kai turime kažkokią situaciją, su kuria nesame buvę susidūrę, nežinome, kaip jaunam žmogui padėti, aptariame tas problemas ir dalinamės, bandome padėti vieni kitiems išspręsti jas“, – apie glaudų bendradarbiavimą ir jo naudą pasakojo pokalbininkė.

Jos teigimu, toks palaikymas itin svarbus, darbuotojai jaučiasi turį palaikymo komandą, užnugarį, žino, kad, esant bėdai, visada galės pasitarti, paklausti patarimo.

Kaip vieną tokį gražaus bendravimo pavyzdį jį pateikė, kai jaunuoliui iš kitos savivaldybės, kuris nerado bendros kalbos su kito jaunimo centro darbuotoja, buvo pasiūlyta atvykti į Gargždus ir jis net pusę metų lankėsi pas centro psichologę, vėliau prisijungė ir prie savanorių gretų.

Kita svarbi darbuotojams veikla – komandos savianalizės mokymai, vykstantys jau 5-us metus. Tai esą savotiškas metų užbaigimas, apžvelgiamos buvusios veiklos, situacijos.

Ji pabrėžė ir tai, kad GAJC stengiamasi vykdyti ir darbų rotaciją, taip pat kiekvieno darbuotojo idėjos yra vienodai svarbios. Esą tai gali būti laikoma šios biudžetinės įstaigos išskirtinumu.

Dar viena projektu finansuojamų veiklų – tarpinstitucinis susitikimas-konferencija „Nepatogus jaunimas“, vykstantis jau 5-us metus. Į tokį susitikimą pakviečiamos visos rajono įstaigos, dirbančios su jaunimu – Policija, Užimtumo tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras, mokyklų socialiniai darbuotojai ir t. t.

„Per tuos penkerius metus susikūrė labai stiprus tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklas. Pagrindinis jo tikslas buvo, kad specialistai, dirbantys su jaunimu, vieni kitus pažinotų, netektų rašyti formalių laiškų. Tada natūraliai vieni pas kitus tuos jaunus žmones galėtume paprasčiau nukreipti, žinotume, kas ką veikia“, – atviravo D. Venckutė, pabrėždama, kad ši priemonė labai pasiteisinusi, o bendravimas tarp specialistų tikrai yra labiau neformalus, laisvas.

Šiemet, pasak jos, susitikimas-konferencija vyko Jaunimo parke Gargžduose, o renginį moderavo vienas stipriausių Lietuvoje jaunimo srities mokymų vadovų Nerijus Miginis.

 

Kino filmai po atviru dangumi Minijos slėnyje sulaukė nemažo susidomėjimo. GAJC nuotr.

 

Nuo maisto gamybos iki filmų po atviru dangumi

D. Venckutė pasakojo, kad pagal projektą yra finansuojamos įvairios tęstinės veiklos. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį yra organizuojami maisto gaminimo užsiėmimai, kiekvieną savaitę vyksta stalo žaidimų vakarai. Merginų grupė dalyvauja dailės terapijos užsiėmimuose – vyko tapyba ant šilko, drobės.

„Maisto gaminimo veikloje jaunuoliai patys susitaria, ką nori gaminti, susiplanuoja produktų sąrašą, mes pagal jį superkame produktus ir jie pasiskirsto darbais. Taip jie įgyja ir planavimo įgūdžių, kai kurie nė karto namie negamino, o čia turi viską daryti patys – nuo recepto iki indų plovimo“, – naudingą socialinius įgūdžius formuojančią veiklą pristatė pokalbininkė.

Organizuojami ir įvairūs renginiai – pavyzdžiui, jau tradicija yra tapusi patyriminė naktis erdvėje – šiemet jaunuoliai naktinėjo per Helovino vakarėlį „Squid game“ tema. Be žaidimų, maisto gamybos nepamirštos ir diskusijos moralinėmis temomis, aptariant populiaraus serialo turinį.

Itin sėkmingi, daug žiūrovų pritraukę buvo GAJC organizuoti filmų vakarai po atviru dangumi. Jaunimas ne tik padeda pasirengti jų peržiūrai, bet ir dalyvauja jų aptarimuose.

Dar viena įdomesnių projekto veiklų buvo kūrybinės riedlenčių dirbtuvės, kuriose buvo pristatyti lietuvių gamintojai, kurie riedlenčių lentas perdirba į įvairius gaminius – pakabukus, šviestuvus ir pan.

Dalyviai galėjo patys kūrybiškai pažvelgti į šį procesą, pasigaminti rankdarbį, be to, buvo paliestos ekologinės temos. Pasirodo, gaminant riedlentes yra sunaudojama labai daug unikalios rūšies medienos, o važinėjantis jaunimas jas turi keisti kas 1–2 mėnesius.

GAJC bent du kartus per metus vyksta tarpkultūriniai vakarai, kuriame jaunimas tarptautiniam savanoriui pristato lietuvišką kultūrą, patiekalus, dainas, o užsienio atstovas pristato savuosius.

Visos šios veiklos buvo įgyvendintos Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos finansuojamo 2020–2021 m. projekto „Ištrūk“.

Galima pasidžiaugti, jog 2022 metai – Jaunimo metai, ir GAJC laimėjo dar vieną JRD prie SADM finansuojamą projektą „Būk laisvas“, kuris dar dvejus metus siūlys įvarias patirtis ir veiklas jauniems žmonėms Klaipėdos rajone. Visos Gargždų atviro jaunimo centro veiklos yra nemokamos, prie jų gali prisijungti ir įsitraukti visi 14–29 metų Klaipėdos rajono gyventojai.

 

Maisto gaminimo veikla. GAJC nuotr.

 

Daugiau akimirkų iš vykdomų veiklų – GAJC nuotraukose:

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,