Logo
 Spausdinti šį puslapį

Saulės elektrinių bumas: nepakako ir papildomų 35 mln. eurų paramai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Delfi.lt nuotr. Asociatyvi Delfi.lt nuotr.

Šiandien paskutinė diena, kai gyventojai dar gali pateikti paraiškas nuosavų saulės elektrinių finansavimui valstybės lėšomis gauti. Tačiau jau ir vakar dienos duomenys rodo, kad paraiškų gauta daugiau, nei turėtas finansavimas, kuris vos prieš savaitę buvo praplėstas 35 mln. eurų. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad nespėję dar turės progų – ketinama skirti papildomus 10 milijonų eurų.

 

Saulės energetikoje – tikras bumas. Dar vasario 2 dieną skelbta, kad Vyriausybė gyventojų saulės jėgainių įrengimui skiria papildomus 35 mln. eurų, o ketvirtadienį jau akivaizdu, kad ir šie pinigai išsemti.

Gautas rekordinis paraiškų skaičius – virš 18 tūkstančių, o prašomo kompensavimo valstybės lėšomis suma viršija tam numatytus 40 mln. eurų (bendra paprašyta suma – 44,6 mln. eurų).

Ketvirtadienio duomenimis, gauta 13,7 tūkst. (beveik 37 mln. eurų) paraiškų saulės elektrinei įsirengti namų ūkiuose bei virš 4,3 tūkst. (daugiau nei 7,6 mln. eurų) – nuotolinei saulės elektrinei įsigyti, praneša Energetikos ministerija.

Palyginimui, šiuo metu Lietuvoje yra apie 14 tūkst. gaminančių vartotojų – jų daugiau nei padvigubėtų, jei visos planuojamos elektrinės būtų įrengtos.

Energetikos ministras D. Kreivys patikina, kad norintieji įsirengti nuosavą saulės elektrinę, jei negaus finansavimo, dar turės papildomą progą.

Vertindama rekordinį gyventojų susidomėjimą galimybe investuoti į nuosavas saulės elektrines, Energetikos ministerija planuoja vasarą inicijuoti dar vieną kvietimą saulės jėgainių įsirengimui namų ūkiuose – tam ketinama skirti ne mažiau nei 10 mln. Eur.

„Skatindami gyventojus investuoti į žaliąją energetiką, siūlome ne žuvį, bet meškerę, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimas yra vienintelis tvarus būdas sumažinti gyventojų sąskaitas už naudojamą energiją“.

Ministras pabrėžia, kad lygiagrečiai su saulės energetikos plėtra būtina skatinti investicijas ir į vėjo jėgaines, mažinant tam šiuo metu galiojančius ribojimus. Ministras taip pat teigia, kad investicijos į žaliąją energetiką ir vietinę energijos generaciją mažina priklausomybę nuo energijos išteklių kainų pokyčių pasaulinėje rinkoje ir ženkliai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo.

Rekordinis paraiškų skaičius taip pat rodo, jog gaminančių vartotojų – saulės jėgainėmis elektrą sau pasigaminančių ir ją naudojančių gyventojų – per artimiausius porą metų turėtų Lietuvoje turėtų išaugti daugiau nei dvigubai.

 

Teiks įstatymų pataisas, kurios palengvins plėtrą

D. Kreivio teigimu, toks staigus augimas įpareigoja peržiūrėti egzistuojantį reguliavimą.

„Šiuo metu galiojanti įstatyminė ir reguliacinė bazė rengta prieš gerą dešimtmetį: ji neatitinka nei šiandieninių mūsų ambicijų, nei technologinės pažangos energetikoje, taip pat apstu biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą“, – sako D. Kreivys.

Dėl to Energetikos ministerija jau šioje Seimo sesijoje teiks pataisų paketą, kuriais bus siekiama nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai.

Gaminančių vartotojų Lietuvoje, asmenų, kurie ant savo objektų įsirengė saulės modulius, per pastaruosius dvejus metus padaugėjo penkis kartus. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršija 14 tūkstančių, absoliuti dauguma jų – fiziniai asmenys.

Nuosavų namų savininkai dažniausiai renkasi individualių saulės elektrinių įrengimą ant savo stogų – tam labiausiai tinka šlaitinio tipo stogai, nors rinkoje atsiranda ir daugiau inovatyvių instaliacijos būdų, ypač aktualių besistatantiems naujus namus ar įrenginėjantiems komercines patalpas.

Tuo tarpu neturintys galimybės saulės jėgainės įsirengti ant savo vartojimo objekto, gali rinktis investuoti į nutolusią saulės elektrinę. Tokiu atveju, elektros gamybos procesas vyksta gretimame sklype arba toli nuo vartojimo vietos esančiame taške šalies teritorijoje, o klientai tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tai yra alternatyva ir tiems, kurių stogas nėra tinkamas saulės elektrinei įrengti, ir norintiems elektrinės priežiūrą pilnai patikėti tiekėjui.

 

Pasiūla nebespėja su paklausa

Jau anksčiau skelbta, kad šiemet saulės parkų rezervacijos „muša“ rekordus, o pasiūla nebespėja su paklausa. „Ignitis grupė“ metų pradžioje skelbė, kad saulės parkai rezervuojami per 2–3 dienas, o tapti gaminančiais vartotojais skatina augančios elektros energijos kainos.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, būtent nutolusių gaminančių vartotojų augimas yra įgavęs ypač didelį pagreitį.

Praėjusių metų pabaigoje nutolusių gaminančių vartotojų skaičius siekė 4,5 tūkst., tuo tarpu vien per pastarąjį mėnesį pateikta 4,8 tokių paraiškų. 2020 m., kai Lietuvoje buvo pirmą kartą pilnai panaudotas nuotolinių saulės parkų modelis, didžiausią dalį klientų sudarė privatūs gyventojai, tačiau pernai 48 proc. šiuose parkuose sukuriamos galios buvo priskirta verslo klientams.

Ženkliai auga prijungiamų elektrinių galia, o tam didelės įtakos turi valstybės skatinimas. 2020 m. gyvenamuosiuose namuose įrengtų elektrinių vidutinė galia buvo 8 kW, o pernai – 10kW.

Šis tekstas yra iniciatyvos „Tvari Lietuva“ dalis, nes atitinka vieną tvaraus ir darnaus vystymosi tikslų. Šiuos tikslus, kaip bendrą rodiklį, taiko didžioji dalis pasaulio valstybių. Šalių darbotvarkėse iki 2030 m. esminis tvarumo principas – nepalikti nė vieno nuošalyje.

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,