Portalo mano-gargzdai.lt paskelbtas konkursas „Draugo istoriją išmainyk į prizą“ patvirtino, kad Klaipėdos rajone gyvena daug talentingų ir išskirtinių pomėgių turinčių žmonių.

Ar kada pagalvojote, kad galima auginti ir mylėti bakterijas? Gargždiškė Loreta Motuzienė atsakytų – dar ir kaip.

Reikia atidumo ir žinių bagažo

„Mano žmona augina bakterijas. Taip taip, viskas teisingai. Vieni augina gyvūnus, kiti augalus, o mano žmona – bakterijas. Daug metų ji tas bakterijas tyrinėjo ir vieną dieną nusprendė įsirengti laboratoriją bei imtis jų auginimo. Gal kai kam gali atrodyti, kad tai kažkas baisaus, tačiau taip nėra. Tai geros bakterijos, kurios atgaivina nuo cheminių trąšų pavargusius dirvožemius. Taigi jau keletą metų mūsų mažas daržas „užkrėstas“, o į Gargždus kasmet  užsuka vis daugiau ūkininkų iš įvairių Lietuvos kampelių“, – žmonos pomėgį laiške atskleidė Artūras Motuzas.

Pakalbinta biomedicinos mokslų daktarė mikrobiologė Loreta Motuzienė pasakojo, kad baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą nutarė tęsti studijas doktorantūroje.

„Tuo metu mano studijoms vadovauti ėmėsi šviesios atminties profesorius Edmundas Lapinskas ir teko keletą metų kartu dirbti Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Tai žmogus daugiau nei prieš 40 metų pradėjęs Lietuvoje kaupti gerųjų dirvožemio bakterijų kolekciją ir jas tyrinėti. Užkrėtė, supažindino, privertė įsimylėti mažus padarėlius. Ir tikriausiai užsikrėčiau“, – pasakojimą pradėjo gargždiškė.

L. Motuzienė teigė, jog bakterijų dauginimas reikalauja išskirtinio atidumo, sterilumo, didelio žinių bagažo ir meilės.

Sunku patikėti tuo, ko nematai

Pasidomėjus, kaip aplinkiniai vertina tokį moters pomėgį, L. Motuzienė šypsojosi, kad buvę darbdaviai nėra labai laimingi, kad ji paliko mokslo įstaigą ir išsinešė tai, ką moka. Taip pat yra dalis klientų, kurie labai tuo domisi, viską apžiūri, daug klausinėja.

„Labai sunku patikėti tuo, ko nematai, labai sunku patikėti, kad be bakterijų nebūtų nei žemės ant kurios vaikštome, nei oro kuriuo kvėpuojame. O dar sunkiau patikėti, kad saujoje žemės bakterijų daugiau nei gyventojų mūsų planetoje. Daug mokslininkų pyksta, kad mes, mikrobiologai, netikime klimato šiltėjimu, nes bakterijos tai gali sustabdyti. Tereikia jas mylėti ir puoselėti“,– įsitikinusi L. Motuzienė.

Bendrovės „Ekoakademija“, kurią keletos stambių Lietuvos ūkininkų padedama įkūrė pašnekovė, bakterijos naudojamos dirvožemio gyvybingumui atstatyti ir biologiniam augalų tręšimui. Bakterinius preparatus perka ir vis aktyviau jais domisi ūkininkai.

„Dauguma pirkėjų produkcijos įsigyti atvyksta pas mus, nes gyvą organizmą uždaryti be oro ir kažkur siųsti būtų nehumaniška. Pirkėjų atvažiuoja ne tik iš tolimiausių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos. Mat Latvijoje gyvų bakterijų kultūros dirvožemiui niekas negamina. Lietuvoje bakterijas daugina kai kurios mokslo ir mokymo įstaigos mokymo ar tyrimų tikslais, tačiau komercine tokio pobūdžio veikla užsiimame tik mes. Dabar labai madinga įvairius preparatus pirkti pigiai kur nors Kazachstane ar Kinijoje ir brangiai perparduoti Lietuvos vartotojams. Žmonės nesupranta, kad gyvi organizmai, nukeliavę tolimus atstumus žūsta. Aš, prisiklausiusi stebuklų iš tokių perpardavinėtojų, dažnai pajuokauju: jei bet kokios srities specialistas gali konsultuoti apie bakterijas, tai kodėl chirurgijos skyriaus seselė negalėtų operuoti – juk viską puikiai žino“, – kalbėjo L. Motuzienė.

Asmeninio archyvo ir Monikos Sutkutės nuotraukos: