Logo
 Spausdinti šį puslapį

Jūriškiausias ir ryškiausias vasaros potyris – Jūros šventė sugrįžta liepos 29–31 d.

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Gedimino Sass nuotr. Gedimino Sass nuotr.

Šiais metais Klaipėdai minint 770-ies metų įkūrimo jubiliejų, didžiausias vasaros įvykis – Jūros šventė ir jos renginių programa taps svarbia ir miesto gimtadienio dalimi. Nuo jūros iki miesto, nuo muzikos iki teatro, nuo mūsų iki pasaulio – tokių minčių apsupta sugrįžta 63-ioji Jūros šventė. Jūros šventės 2022 ir Klaipėdos miesto įkūrimo 770 metų istorinės sukakties paminėjimo renginių programa kaip ir kasmet atlieps svarbiausias šventės prasmes, akcentuos jūriškumą ir įvairiapusiškumą.

 

„Nejučiomis kyla nuoširdus pasididžiavimo jausmas, kad gyvenu mieste, kuriame kiekvienas miestietis yra kapitonas, o prireikus bocmanas ar locmanas. Esame visi šio nuostabaus miesto prie jūros piliečiai. Esu tikras, kad artėjanti Jūros šventė paliks mūsų atmintyje ryškų prisiminimą bangavimo laisvai, bangavimo linksmai, bangavimo taip, kaip nori kiekvieno iš mūsų dryžuotoji siela. Smagu, kad dalis Jūros šventės renginių grįžta į pajūrį, jaučiant jūros ošimą. Tegul Jūros šventė tampa dar viena gera proga pajausti pasididžiavimą savo miestu, suprantant, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokia yra ir  bus Klaipėda. Geros šventės, kurią sukursime visi drauge! Banguokite laisvai!“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

 

Banguos ir ant kranto

Kokiomis nuotaikomis Jūros šventė kvies, kasmet nusako renginio tema ar moto. Pasauliui išgyvenant neeilinius pokyčius, kurie dar labiau sutelkė vienybei, Jūros šventės organizatorius VšĮ „Klaipėdos šventės“ kurdami didžiausią šios vasaros renginį kviečia – „Banguok laisvai“.  Anot renginio organizatorių, šį kartą Jūros šventė – apie laisvę gyventi, švęsti, atrasti, susitikti, kviesti prie Baltijos jūros, atsinešti ir pagauti šviesią emociją, kurių visuma nuvilnytų Jūros šventės dienomis.

Įtraukdama papildomus ir šventinę emociją kuriančius akcentus, šį kartą Jūros šventė atlieps ką tik pristatyto Klaipėdos miesto identiteto spalvas ir grafinį stilių.

 

Gimtadienio dovanos Klaipėdai

Liepos 29–31 dienomis visos Lietuvos žmones prie Baltijos jūros kviečiantis didžiausias vasaros renginys – Jūros šventė, šiais metais su savimi atsineša ne vieną svarbią sukaktį ir dedikaciją.

Po kelerių metų pertraukos į Jūros šventės renginių programą sugrįžtantis Jono kalnelis pakvies įspūdingam šokančių fontanų šou, kuris šį kartą dedikuotas 770-ajam miesto gimtadieniui ir neabejotinai taps vienu ryškiausių šių metų Jūros šventės akcentu.

Jono kalnelyje susijungs kelių Jūros šventės partnerių dovanos ir dedikacijos švenčiančiam miestui. Įspūdingą pastolinę konstrukciją su užrašu „Klaipėda 770“ dovanoja – UAB „Globalita“, „Sigmaris Group“ ir pastolines konstrukcijas tiekianti UAB „Layher Baltic“. 40 metrų ilgio ir beveik 10 metrų aukščio konstrukcija, kuriai bus panaudota apie 51 tonų pastolių, Jono kalnelio saloje bus pradėta montuoti likus 10 dienų iki Jūros šventės.

Antrąją įspūdingo projekto dalį – šokančių fontanų šou šį kartą miestui dovanos AB „Klaipėdos vanduo“. Jūros šventės partneris kartu su žinoma režisiere Rūta Bunikyte, kuria nepaprastą Klaipėdos miesto ir jį supančio, įkvepiančio vandens istoriją skirtą miesto gimtadieniui ir pirmosios Klaipėdos vandenvietės 120-osioms metinėms paminėti.

Atsižvelgiant į rugpjūčio 1 d. minimą Klaipėdos gimtadienį šokančių fontanų šou lankytojus pasitiks ne du vakarus kaip įprasta, o net tris – penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Kiekvieną vakarą lauks 4 pasirodymai – 22.30, 23.30, 00.30 ir 1.15 val.

 

Šventę kurs kariniai orkestrai net iš JAV

Jūros šventės sukakčių sąraše ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų atkūrimo 30-metis. Šiai progai paminėti į Klaipėdą suplauks kariniai laivai iš Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Švedijos ir kitų šalių, kurie papuoš Kruizinių laivų terminalo krantines.

Tiesa, krantines papuošiantys laivai – tik vienas jubiliejinis akcentas. Kartu su kariniais laivais miestui gyvybės ir subtilaus prieskonio įkvėps įspūdingi, puošnūs karinių pajėgų orkestrai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Danijos, Latvijos ir Lietuvos, kurie Jūros šventei suteiks neeilinio skambesio ir didingumo. Liepos 29-ąją orkestrų skambesys papuoš jūrinę eiseną, o pasiekus Kruizinių laivų terminalą dovanos įspūdingą koncertą su žymiais Klaipėdos atlikėjais – Kristina Jatautaite, Deividu Norvilu. Orkestrų pasirodymai ar net dvikovos skirtingose miesto erdvėse skambės ir Jūros šventės šeštadienį.

„Pasveikinti su Lietuvos karinių jūrų pajėgų 30-ąsias atkūrimo metinėmis atvyksta penki kariniai orkestrai iš Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Amerikos. Penktadienį kariniai orkestrai dalyvaus eisenoje, o šeštadienį orkestrai dalyvaus „muzikos mūšyje“, kur žiūrovų aplodismentai nulems laimėtoją. Labiausiai intriguoja Didžiosios Britanijos Jos Didenybės jūros pėstininkų orkestras, kuris grojo ir karalienės Elžbietos II jubiliejuje“, – sako Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas Civilių ir kariškių bendradarbiavimui kmdr. ltn. Edvinas Tamošiūnas.

 

Jūrininkų skveras ir jūrinis radijas

Aikštėje šalia burlaivio „Meridianas“, Jūros šventės metu lauks du netikėti susitikimai. Įprasminant Jūros šventės prigimtinę jūriškumo idėją, 88-oji Jūros šventė pristato naujieną – Jūrininkų skverą. Čia save pristatys Klaipėdos miesto įstaigos, organizacijos, bendruomenės, o renginio svečiai naujoje erdvėje atras įdomių edukacijų, gaus galimybę patirti virtualią realybę, pagvildenti ekologines temas. Didžiąją Jūros šventės dieną, šeštadienį, liepos 30 d., Jūrininkų skvere šurmuliuos Lietuvos jūrininkų sąjungos veiklos. Edukacinėje erdvėje prisistatys Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, Lietuvos jūrų muziejus, Liudviko Stulpino mokykla, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetas, Jūrų skautai, Klaipėdos kadetų mokykla, Baltijos jūrų skautai.

Naujoje erdvėje kartu su populiariausia Klaipėdos regiono radijo stotimi „Laluna“, planuojama įkurti Jūros šventės radijo studiją. Ilgiausią ir turtingiausią savo programiniu turiniu dieną, šeštadienį, radijas visame regione skleistų Jūros šventės žinią, transliuotų pokalbius su įdomiais pašnekovais.

 

Jūros šventė – atgal į Smiltynę

Anot renginio organizatorių, kuriant ir ieškant neatrastų erdvių galinčių suburti ir pritraukti naują Jūros šventės auditoriją, Smiltynė pasirinkta kaip Jūros šventės pradžios simbolis ir siekiamybė plėsti jūrines ambicijas. Smiltynės paplūdimyje šalia centrinės gelbėjimo stoties, ant Baltijos jūros kranto atsiras šiuolaikiška scena, kurioje lauks klaipėdietiški pokalbiais ir šiuolaikinė muzika. Planuojama erdvė taps alternatyva ieškantiems kitokios Jūros šventės.

Liepos 30-ąją, šeštadienį, didžiąją Jūros šventės dieną, renginio svečiams bus pasiūlyta intriguojantis projektas – MUS UŽAUGINO JŪRA. Renginio idėja – laisvi, jūriški pokalbiai su žinomiausiais klaipėdiečiais ar Klaipėdai neabejingais populiariais žmonėmis. Pokalbių vakarą ves vienas laukiamiausių ir profesionaliausių šalies vedėjų – Robertas Petrauskas. Šiuolaikiškoje ir draugiškoje aplinkai scenoje, du Jūros šventės vakarus – žinomų DJ pasirodymai jaukiai susiliejantys su Baltijos jūros bangų ritmu.

„Mūsų mieste metai sukasi truputį kitaip – ne tarp dviejų to paties pavadinimo kalendoriaus datų, o nuo vienos Jūros šventės iki kitos. Šiais metais visi kartu, puoselėdami meilę 770-ąjį gimtadienį švenčiančiai Klaipėdai kursime dar vienos, šiais metais jau 63-iosios Jūros šventės istoriją. Unikaliame mieste, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santaka susitiksime švęsti šventės, kurią mums kasmet dovanoja jūra“, – sakė  VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė. 

 

Fejerverkus pakeis muzikinė dovana švenčiančiam miestui

Jūros šventės šeštadienį įprastai vainikavęs laukiamas šventės akcentas – fejerverkas, kurio dėl pasaulinių įvykių, karo Ukrainoje ir vertinant aplinkai daromą žalą nuspręsta atsisakyti.

Vidurnaktį visose Jūros šventės koncertinėse aikštelėse vienu metu suskambės neoficialiu miesto himnu laikoma grupės „Studija“ daina „Dabartis“ (žodžių autorius Sigitas Poškus). Pagrindinėje koncertinėje scenoje – Kruizinių laivų terminale dainą atliks jos muzikos autorius Gintas Litinskas su scenoje jau pasirodžiusiais atlikėjais. Kruizinių laivų terminalo prieigose bus dalinamos Klaipėdos miesto vėliavėlės, o turintys jas namuose – kviečiame pasiimti su savimi.

 

Jūrinė eisena išsiskirs orkestrų gausa

Tarp tris dienas vykstančių  renginių – garbingos jūrinės tradicijos: negrįžusių iš jūros pagerbimas, tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ renginiai, jūriški susitikimai. Tačiau įspūdingiausiu Jūros šventės pradžios akcentu ir vėl taps Jūros šventės eisena. Pakiliu šūkiu „Banguok laisvai!“ įkvėpta eisena išsiskirs orkestrų gausa, muzikiniais akcentais ir tradiciškai taps įkvėpimu jūrinių ir kranto organizacijų darbuotojams bei jų šeimų nariams.

„Jūros šventėje pabūti ir ją patirti vieno karto nepakanka. Kasmet ji vis kitokia, kasmet joje galima atrasti vis kažką naujo. Gal šiemet tai bus naujas skonis ar kvapas, o gal garsas ar vaizdas? Nuspręsite tik jūs. Jūros šventė sugrįžta, sugrįžkite į ją ir jūs“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Liepos 29 d., penktadienį, 18 val. jūrinė eisena startuos iš tradicinės vietos – J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje – oficiali Jūros šventės 2022 atidarymo ceremonija. Eisenos dalyvių pristatymas tradiciškai vyks už Pilies tilto.

 

Tarp muzikinių akcentų – svečiai iš Ukrainos

Muzikos bangos – vienos smagiausių ir laukiamiausių Jūros šventės renginių. Penktadienį Kruizinių laivų terminale – Karinių jūrų pajėgų 30-mečiui skirtas koncertas – orkestrų (Lietuva, Jungtinės Amerikos Valstijos, Latvija, Didžioji Britanija, Danija) pasirodymai su žinomais klaipėdiečiais – Deividu Norvilu, Kristina Jatautaite. Penktadienio koncertą dovanojanti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia sentimentų vakarui su  Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos laimėtoja – Monika Liu ir audringu finaliniu akcentu – grupe „BIX“.

Šeštadienį muzika Kruizinių laivų terminale suskambės anksčiau nei įprastai – 18.30 val. čia kvies svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų „Freedom’s Boombox ir Pipeline Vocal Project“. Kiek vėliau, populiarios muzikinės ilgamečio renginio partnerio  „ŠVYTURYS Nealkoholinis“ dovanos – viena populiariausių Ukrainos grupių „Kazka“. Šeštadienio vakaro vinis – Justinas Jarutis, koncertą pradės 23.00 val.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,