Šiandien, antradienį, danguje virš Lietuvos šiek tiek po vidurdienio vyks įspūdingas ir itin retas reiškinys – Saulės užtemimas, kurio metu bus uždengta daugiau nei pusė Saulės disko. Tačiau labai tikėtina, kad Lietuvoje šį reiškinį pamatyti bus sudėtinga, nes daug kur šalyje bus debesuota.

Lietuvoje dalinis Saulės užtemimas truks kiek daugiau nei dvi valandas. Maksimumo metu bus uždengta 59 proc. Saulės.

Klaipėdoje Saulės užtemimas prasidės 12 val. 11 min., maksimumą pasieks 13 val. 20 min., kai bus uždengta apie 56 proc. Saulės disko. Užtemimas Klaipėdoje baigsis 14 val. 30 min.

Vilniuje Saulės užtemimas prasidės 12 val. 15 min., maksimumą pasieks 13 val. 26 min., kai bus uždengta 59 proc. Saulės disko. Užtemimas baigsis 14 val. 37 min., praneša timeanddate.com.

Pirmieji pasaulyje Saulės užtemimą pamatys Islandai. Islandijoje jis prasidės spalio 25-osios ryte, 08 val. 58 min. (UTC) (11 val. 58 min. Lietuvos laiku), užtemimas maksimumą pasieks 11 val. 00 min. (UTC) Vakarų Azijoje ir Rytų Europoje, o baigsis 13 val. 02 min. (UTC) Indijoje (16 val. 02 min. Lietuvos laiku).

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, spalio 25-os dieną daugelyje rajonų trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos.

Tikėtina, kad pragiedrulių apie vidurdienį pasitaikys vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje, tad šiuose rajonuose gali pasitaikyti progų pamatyti Saulės užtemimą.

Kaip stebėti Saulės užtemimą?

Delfi pasiteiravo Vilniaus universiteto astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo, kokios priemonės yra tinkamos Saulės užtemimui stebėti, ką žmonės gali spėti įsigyti arba, galbūt, pritaikyti ar pasigaminti namuose?

„Svarbu nežiūrėti per akinius nuo Saulės arba aprūkytą, dūmais apjuodintą stiklą, nes jie nepakankamai apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės. Būna specialūs akiniai ar filtrai užtemimui stebėti, kurie nuima >99% šviesos. Dar galima pasidaryti „pinhole camera“ – paimti popieriaus lapą, išdurti skylutę ir pro ją praleisti Saulės spindulius ant kokio nors paviršiaus. Taip susidarys Saulės atvaizdas, kuriame matysis ir užtemimas.

Saulės užtemimą galima stebėti ir per teleskopus, monoklius ar žiūronus, tačiau tik turint specialius filtrus. Bet jokiu būdu ne savos gamybos filtrus. Turint žiūronus ar teleskopą galima vaizdą sufokusuoti ant ekrano (kad ir popieriaus lapo) ir stebėti užtemimą taip. Esu pats kažkada tai išmėginęs, net ir Saulės dėmės tada matosi“, – aiškino astrofizikas dr. K. Zubovas.

Kas yra Saulės užtemimas?

Saulės užtemimas vyksta tuomet, kai Saulės diską uždengia aplink Žemę skriejantis Mėnulis. Saulės užtemimai trunka neilgai, mat Mėnulis, būdamas gerokai arčiau Žemės nei Saulė, krintančiu šešėliu Saulės šviesą užstoja nedidelėje Žemės dalyje. Saulės užtemimai būna pilni, kuomet uždengiamas visas Saulės diskas, arba daliniai, kuomet Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko, praneša NASA.

Dalinis Saulės užtemimas susiformuoja tuomet, kai Saulė, Mėnulis ir Žemė neišsidėsto idealiai vienoje tiesėje. Tuomet galima stebėti, kaip ant dalies Saulės paviršiaus susiformuoja tamsus šešėlis. Visiško Saulės užtemimo metu, kai Mėnulis yra pakankamai toli nuo Žemės, Mėnulis atrodo mažesnis nei Saulė danguje. Pilnai neužstojus Saulės susiformuoja tarsi juodas diskas ir aplink jį esantis „ugnies žiedas“. Šis Saulės užtemimas dar vadinamas „mirties žvaigžde“, o dalinis užtemimas susiformuoja Mėnuliui skriejant danguje pro Saulę, taip suformuojant į „velnio ragus“ panašų vaizdą, ypač – Saulei kylant arba leidžiantis.