Vakar vyko dar vienas uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybių atstovų pasitarimas dėl Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studijos. Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, viskas jau parengta, administraciniai darbai padaryti, belieka laukti politinio sprendimo. Studija bus svarstoma abiejų savivaldybių tarybų posėdžiuose.

Bendrovė „Bauland“ parengė Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studiją papildydama naujomis teritorijomis prieš kelerius metus rengtą galimybių studiją. G. Neniškio teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybė prašė patikslinti planą, kurį prie minėtos studijos parengė Klaipėdos savivaldybė. Rajono savivaldybė norėjo žinoti, ką ji turės daryti ir per kiek laiko tos kapinės atsiras.

„Atlikti paskutiniai techniniai pataisymai. Juos siųsime rajono Savivaldybei. Studija baigta. Ja esame patenkinti. Ji išsami, išanalizuota daugybė vietų. Mums tinka visi trys studijos rengėjų siūlomi variantai. Dabar dėl to objekto turėtų prasidėti politinės derybos. Manau, priimti politinį sprendimą bus labai sunku“, – sakė G. Neniškis.

Studijos rengėjai įsipareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai konsultuoti, dalyvauti ją svarstant ir Kolegijos, ir savivaldybių tarybų posėdžiuose.

Tinkamos teritorijos ieškota Klaipėdos rajone, nes naujoms regioninėms kapinėms numatoma mažiausiai 40 ha teritorijos ir dar 30 proc. daugiau turint omenyje, kad aplink kapines bus rekreacinis miškas. Tokio žemės sklypo Klaipėdoje nėra.

Priminsime, kad minėtoje galimybių studijoje yra nurodyti 6 variantai, studijos rengėjai išskyrė tris geriausius: Glaudėnuose, šalia buvusio sąvartyno (pasak „Bauland“ vadovo Donato Baltrušaičio, tai brangiausias variantas, nes arčiausiai Klaipėdos), Vytiniuose ir Vytaučiuose. Pasak jo, daugiausia kainuos žemės sklypų išpirkimas. Dėl kitų trijų variantų pasipriešino rajono gyventojai.

Tradicijos drastiškai nepasikeis

Laiko diskusijoms, kuris iš tų trijų studijos rengėjų rekomenduotų variantų turi būti pasirinktas, yra. Klaipėdos Lėbartų kapinės užpildytos 93 proc. Skaičiuojant, kad kasmet uostamiestyje miršta apie 5 tūkst. žmonių, vietos tose kapinėse užteks dar 5–10 metų.

Turint omenyje, kad Klaipėdos regione pradėti statyti krematoriumai, kyla klausimas, ar tikrai reikia tokių didelių kapinių. Pasak „Bauland“ vadovo, Klaipėdos savivaldybė norėjo, kad plotas būtų kuo didesnis. „Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą maksimalus plotas kapinėms gyvenamoje vietoje vystyti ir yra 40 ha. Tos kapinės bus skirtos ne tik Klaipėdos miestui, bet ir visam Klaipėdos apskrities regionui. Bet kuriuo atveju jos turės būti vystomos etapais“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Baltrušaitis.

„Papročiai ir tradicijos taip greitai ir taip dramatiškai nepasikeis. Matome augančią kremavimo paslaugų dinamiką. Ateinantį penktadienį atidaromas krematoriumas Vakarų Lietuvoje. Nepaisant to, ko gero, kapinių vis tiek dar ilgai reikės, nors poreikis laidoti užkasant į žemę ir mažės.

Norint išspręsti tą klausimą ilgiems dešimtmečiams į priekį reikia turėti rezervuotą didesnę teritoriją, kad nebekiltų rūpesčių ateityje. Tų kapinių reikės ir Klaipėdos rajonui, ir kitoms mūsų regiono savivaldybėms“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.