Logo
 Spausdinti šį puslapį

Melagienų aukso amžius: kaip išlikti atspariam?

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
VU Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė, saugumo politikos ir strateginės komunikacijos ekspertė D. Bankauskaitė atkreipė dėmesį, jog tam, kad informacija darytų poveikį, ją reikia pervesti į emocinį lygmenį. Astos Šatkienės nuotr. VU Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė, saugumo politikos ir strateginės komunikacijos ekspertė D. Bankauskaitė atkreipė dėmesį, jog tam, kad informacija darytų poveikį, ją reikia pervesti į emocinį lygmenį. Astos Šatkienės nuotr.

Technologijų amžiuje kas sekundę plūsta didžiulis informacijos srautas, todėl šiuolaikiniam žmogui būtinas kritinis mąstymas, kad taptų atsparus melagienoms.

 

Apie žiniasklaidą ir jos veikimo principus, apie visuomenės atsparumą medijų manipuliacijoms su vietos žurnalistais, bibliotekininkais neseniai diskutavo VU Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė, saugumo politikos ir strateginės komunikacijos ekspertė Dalia BANKAUSKAITĖ.

 

Mąstoma karpiniais

– Koks yra šiuolaikinis informacijos vartotojas?

– Mes, kaip žmonės, esame labai subjektyvūs, šališki. Nesame pakankamai racionalūs. Be to, tas informacijos kiekis, kuris egzistuoja mūsų erdvėje, taip pat reikšmingas mūsų racionalumui, šališkumui. Esame linkę mąstyti supaprastintai, greitai suskirstome „gerietis“, „blogietis“, ir viskas. Be to, mums visada reikia dopamino – laimės hormono, kuris didina pasitenkinimo savimi jausmą. Visi „laikai“, širdelės socialiniuose tinkluose yra būtent mūsų dopamino palaikymas.

Dėmesys trumpėja, dabar paskaičiuota, kad žmogus (tiek vyresnis, tiek jaunesnis) išlaiko dėmesį 7 sekundes. Turbūt ne kartą pastebėjote, jog skaitote vieną informaciją ir nebaigę jau šokate prie kitos. Atsirado mąstymas karpiniais. Informacijos teikėjai turi vis mažiau laiko perduoti žinutei ir išlaikyti skaitytojo dėmesį.

 

– Gyvename informacijos amžiuje, kuris pakoregavo žmonių įpročius, poreikius?

– Tik įsivaizduokite: per 5 minutes pasaulyje atliekama 20 mln. „Google“ paieškų, 6,5 mln. prisijungimų prie „Facebook“, 5 mln. žinučių išsiunčiama „WhatsApp“, 7 000 parsisiuntimų „TikTok“ ir t. t. Viena iš pelningiausių interneto įmonių – „Alphabet“: „Google“, „Google Maps“, „Gmail“ ir „YouTube“ savininkė. Ji turi net 14 didžiulių duomenų centrų visame pasaulyje: Šiaurės ir Pietų Amerikoje, JAV, Europoje, Azijoje. Juose – apie milijonas serverių, kuriuose saugoma informacija apie nemažą dalį pasaulio gyventojų.

Pasaulis dūzgia nuo informacijos. Mus nugali informacijos sklaida. Negana to, mes nežinome, kokia tai iš tiesų informacija, kas ją kontroliuoja, valdo, turi iš to naudos. Būtent čia ir atsiranda niša mumis manipuliuoti, paveikti mūsų elgesį.

 

Neutralių žinių nėra

– Netikros naujienos – melagienos – siejamos su trimis sąvokomis: klaidinga (arba klaidinanti) informacija, dezinformacija ir kenkėjiška informacija. Galite paaiškinti jų skirtumus?

– Klaidinga informacija ar klaidinimas (angl. – misinformation) reiškia viešai paskelbtą klaidingą informaciją ar klaidinimą, kuris gali būti ir netyčinis, kažkas pasakoma, padaroma. Žiniasklaida tokiu atveju suklaidina ir kitame numeryje paprastai dėl faktinės klaidos atsiprašo. Dažniausiai tai būna žmogiška klaida dėl nežinojimo, neapdairumo ir t. t.

Dezinformacija išryškėja taikant įtikinėjimo, manipuliacinius metodus. Iš to siekiama naudos, norima, kad auditorija elgtųsi vienaip ar kitaip. Pavyzdžiui, jei tikslas yra paskleisti paniką, nerimą, galima paleisti „antį“, kad Gardine azoto gamykloje įvyko avarija. Su Baltarusija ryšių neturime, objektyvią informaciją sunku gauti, o jei dar pamatys žmonės kylančius dūmus? Juk Druskininkai – 40 km nuo Gardino. Nerimo atsiras. Jo dar didės, jei žurnalistai paraleliai primins, kokios avarijos yra buvusios Jonavos azoto gamykloje ir pan.

Piktybinė, kenkėjiška informacija (angl. – malinformation) – tai jau Baudžiamojo kodekso zona, kai, pavyzdžiui, neteisėtai paimami tavo duomenys ir naudojami asmeniniams tikslams pasiekti. Šmeižtas, šantažas būdingi būtent šiai formai. Visi puikiai prisimena, kai Lietuvoje iš grožio klinikos buvo nutekinti klientų asmeniniai duomenys. Tai yra neišgalvota informacija, kuria siekiama kam nors pakenkti. Tarkime, neviešo naudojimo informacijos viešinimas.

Klestint melagienoms visada išliks kokybiškos žiniasklaidos, t. y. patikimos, ypač tiriamosios žurnalistikos, taip pat regionų, nes čia bendraujama tiesiogiai su bendruomene, poreikis.

 

– Vis dėlto pritariate teiginiui, kad neutralios informacijos nėra?

– Taip, juk naujienų agentūra ar žiniasklaidos priemonė pasirenka, kurie faktai esminiai, o kurie ne. Sprendžia, kokį pavadinimą parašyti. Kokia turėtų būti įžanginė pastraipa, koks kontekstas, kas bus pateikiama paskutinėje pastraipoje, sprendžia medijos. Žmogus turi teisę gauti nešališką informaciją, tačiau žiniasklaida lygiai taip pat yra verslas. Tad labai svarbus yra balansas.

 

Patikimumą lemia nepriklausomybė

– Interneto proveržis privertė keistis ir medijas. Turbūt nebėra laikraščio, kuris neturėtų internetinio puslapio ar paskyros socialiniuose tinkluose.

– Taip, žiniasklaida akimirksniu tapo skaitmeninė, kas sudarė galimybes iškart padidinti auditoriją. Tačiau atsitiko keistas dalykas. Anksčiau žmonės prenumeravo ir pirko laikraštį, o dabar tikisi viską internete perskaityti nemokamai. Svarbu pratinti auditoriją prenumeruoti ir skaitmeninį žodį. To supratimo dar trūksta.

 

– Kaip įvertinti, ar žiniasklaidos priemonė yra patikima?

– Žiniasklaidos nepriklausomybė yra vienas iš kertinių stiprios žiniasklaidos principų. Pagrindinė šios nepriklausomybės išraiška yra redakcinė nepriklausomybė. Visada atkreipkite dėmesį, kas yra žiniasklaidos priemonės savininkai, kokie finansai, koks santykis tarp reklamos ir informacijos. Taip pat reikšminga, kokia informacija (originalas ar perspausdinta) yra skelbiama. Lygiai taip pat, žinoma, svarbus informacijos šaltinis.

 

– Kaip sužinoti, kam ir kokia žiniasklaidos priemonė priklauso?

– Galima pasinaudoti „Transparency international“ Lietuvos skyriaus informacija svetainėje www.stirna.info, tačiau ir čia duomenų tikslumo dar stinga. Kultūros ministerija turėtų paleisti sistemą VIRSIS – medijų, žiniasklaidos priemonių, savininkų, tiražų ir kt. registrą. Tačiau iki šiol nėra, tikėtina, kad dar ne viskas iki galo sutvarkyta. Kai žmogus žino, kam priklauso žiniasklaidos priemonė, gali žymiai kritiškiau vertinti gaunamą informaciją. Kai skaitau kažkokią informaciją, visada turiu minty, kam priklauso ši priemonė, ir tikrinu argumentaciją.

 

Tai žinotina

Manipuliavimo technikų pavyzdžiai: „Ping Pong“ – tos pačios žinios atkartojimas įvairiuose šaltiniuose. „Vilkas šaukia, kad vilkas“ – kaltina tuo, ką pats daro. „Klaidinanti antraštė, nepateikia įrodymų“ – faktai ar teiginiai straipsnyje yra teisingi arba iš esmės teisingi, tačiau antraštė yra klaidinanti. Teiginiai be įrodymų, nenurodomi šaltiniai. „Klaidingi/Ne faktai“ – teiginiai yra neteisingi, pavyzdžiui, minimas interviu, įvykis, kurio realiai nebuvo. „Melagingi vaizdai“ – suklastoti, provokuojantys vaizdai, nuotraukos. „Faktų neigimas“ – klaidinantys faktai. Pats faktas gali būti paminėtas teisingai, bet bus bandoma įrodyti jo klaidingumą. „Totum pro parte“ – apibendrinimai „visada, kaip įprasta“. „Naratyvų, pasakojimų „plovimas“ – remiamasi abejotinų ekspertų nuomone. „Sąmokslo teorijos“ – skleidžiami gandai, konspiracinės teorijos, pavyzdžiui, gandas, kad kiaulių maras – JAV karinių biologinių bandymų rezultatas. „Klaidinga, neteisinga dilema“ – mes ir jie. „Klaidinančio konteksto kūrimas“ – koks nors neigiamo krūvio pasakojimas prieš pagrindinę melagingą informaciją.

 

Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,