Logo
 Spausdinti šį puslapį

Agluonėnų klojimo teatras – vieta dvasios ramybei

Įvertinkite šį įrašą
(4 balsai)
Pusantrų metų Agluonėnų klojimo teatrui vadovauja Domininkas Malajavas. R. Rapalienės nuotr. Pusantrų metų Agluonėnų klojimo teatrui vadovauja Domininkas Malajavas. R. Rapalienės nuotr.

Trijų dešimtmečių sukaktį perkopęs Agluonėnų klojimo teatras pusantrų metų žaižaruoja kitomis spalvomis. Tiek laiko jam vadovauja naujas režisierius Domininkas Malajavas bei dirba naujai suformuotas kolektyvas.

Apie teatro veiklą, vykdomus darbus, svarbą ir reikšmę kalbėjomės su jo vadovu D. Malajavu.

 

D. Malajavas pabrėžė, kad Agluonėnų klojimo teatras yra unikalus reiškinys ir teatro forma, kurioje užkoduotos lietuviškos šaknys, mūsų tautos mintys ir balsas.

„Klojimo teatras yra labai savitas savo atmosfera, paslaptingumu. Jame yra daugiau teatrališkumo negu kai kuriuose profesiniuose teatruose. Taip yra todėl, kad čia viskas „išeina“ tiesiogiai iš žmogaus, iš to, koks jis yra sukurtas. Save natūraliai žmogus čia ir išreiškia, neįsistatydamas į rėmus“, – kalbėjo D. Malajavas.

Šiuo metu Agluonėnų klojimo teatras vienija 14 narių. Režisierius teigė, kad jie – labai skirtingi ir įdomūs žmonės, su savo charakteriais, emocijomis, jausmais, suvažiavę iš įvairių vietų.

„Kiti patys ateina ir nori veiklos, jiems kažko trūksta. Antri ateina ir sako, kad norėtų pabėgti nuo rutinos, gyvenimo buitiškumo, nori atsipalaiduoti. O teatras ir menas kaip tik ir suteikia tokią galimybę. Žmogus gali užsimiršti, išsigydyti savo sielos skausmus ir pabėgti nuo realybės, persikūnyti į kažkokius personažus, išgyventi tam tikras situacijas. Galbūt tai žmones ir traukia“, – svarstė D. Malajavas.

Pasiteiravus, ar į teatrą užsuka nieko bendro su juo anksčiau neturėjusių žmonių, pavyzdžiui, paprastų kaimo gyventojų, teatro vadovas tvirtino, kad ir to pasitaiko.

„Svarbiausia, kad yra tas noras. Jei tu nori, tada ne taip svarbu technika, geriau ar blogiau suvaidini, reikšmingesnis nuoširdus noras, užsidegimas. Tai imponuoja. Reikia pastebėti žmogaus unikalumą, jį pajausti ir atskleisti. Įpinti tai į meno kūrinį, kad paliestų žiūrovą, priverstų susimąstyti. Svarbu, kad vaidinti atėjęs žmogus norėtų, stengtųsi ir klausytų. O tada galima viską padaryti. Technika ir panašūs dalykai atsiranda per laiką. Juk profesionalai to mokosi ne vienerius metus“, – akcentavo D. Malajavas.

Paklaustas, kuo teatras ir jo nariai gyvena šiandien, D. Malajavas teigė, kad dabar ruošiamasi Dainų šventei, į kurią kolektyvas vyks liepos 5 dieną. Agluonėnų klojimo teatras yra pakviestas į teatro dieną, kur rodys spektaklį pagal K. Donelaičio poemą „Metai. Rudens gėrybės“.

Taip pat šiuo metu statoma komedija, kurią ketinama pristatyti Punsko klojimo teatre.

Paprastai Agluonėnų klojimo teatro kolektyvas, repertuare jau turintis tris spektaklius, repetuoja 2 kartus per savaitę. Jei ruošiamasi premjerai, renkasi dažniau. Kartais net kiekvieną dieną.

„Daug kas priklauso nuo kūrinio. Statėme spektaklį pagal K. Donelaičio poemą „Metai. Rudens gėrybės“. Repetavome gana ilgai, nes kūrinio tekstai sunkūs, jį reikia labai įsiskaityti, naudojamas hegzametras. Reikėjo pasiekti, kad aktoriai tekstą kalbėtų „nuo savęs“, jis taptų savitas. Ir esame gana patenkinti bei, žinoma, stengiamės tobulėti toliau“, – teigė režisierius.

D. Malajavas aiškino, kad ir po premjeros spektaklis nebūna baigtas.

„Jis toliau auga ir gyvena. Man labai patinka, kai žmogus, pamatęs spektaklį, dar apie jį galvoja namuose. Vadinasi, jis išlieka gyvas žmogaus galvoje. Dėl to verta dirbti, kad žmogus susimąstytų ir galvotų. Teatre man daug svarbiau yra ne tiek simbolio forma, kiek pats turinys. Primityvus simbolizmas man atrodo daug vertingesnis ir daug paslaptingesnis negu kažkokia gražiai išreikšta forma“, –  sakė D. Malajavas.

 

Istorija

AGLUONĖNŲ KLOJIMO TEATRAS įkurtas 1983 m. etnografinės sodybos kluone. Klojimo teatro įkūrimo iniciatoriai buvo ,,Jaunosios Gvardijos“ kolūkis ir jo pirmininkas A. Treigys bei tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų liaudies teatro režisūros studentai, vadovaujami dėstytojo doc. Petro Bielskio. Agluonėnų klojimo teatras buvo pirmasis klojimo teatras įkurtas sovietmečiu. Jis davė pradžią senojo lietuvių teatro atgimimui. 1988 m. gruodžio mėn. suteiktas Liaudies teatro vardas. Tais pačiais metais Agluonėnuose surengta I Lietuvos klojimo teatrų krivūlė – festivalis. Jos metu pirmą kartą Klaipėdos rajone sovietmečiu buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Krivūlė kas penkeri metai vėl sugrįžta į Agluonėnus. Agluonėnų klojimo teatras – nuolatinis visų įvykusių krivūlių dalyvis ir daugkartinis laureatas.

Agluonėnų klojimo teatro atidarymo metu pirmąjį spektaklį – „Elegija Jonui Biliūnui“ pagal P. Venclovos novelę – suvaidino Klaipėdos fakultetų liaudies teatro režisūros katedros studentai (režisierius P. Bielskis). 1984 m. buvo pristatyti du diplominiai darbai: V. Vyšniausko spektaklis Vydūno „Numanė“ ir V. Germanavičiaus režisuota Vydūno komedija „Piktoji gudrybė“, kurioje pirmą kartą vaidino agluonėniškiai aktoriai. 1985 m. birželio 24 d. žiūrovai išvydo vieną iš labiausiai pavykusių agluonėniškių spektaklių – Žemaitės „Trys mylimos“ (režisieriai A.Šutkus, A.Žukauskas, V. Velička,V. Fijalkauskas). 

Šis spektaklis suvaidintas net 44 kartus. 1986 m. jis tapo zoninio kaimo dramos kolektyvų konkurso Tauragėje, o 1987 m. respublikinio festivalio ,,Dobilėlis penkialapis“ Kuršėnuose nugalėtoju. 1988 m. „Trys mylimos“ tapo tarptautinio festivalio „Rampa drūžby“ (Baltarusija) laureatu ir parsivežė didįjį prizą bei apdovanojimą už nacionalinės dramaturgijos plėtojimą. Minint teatro 20-metį Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“ Bekampienės vaidmenį atliko aktorė Regina Varnaitė.

Agluonėnų klojimo teatre be minėtų režisierių spektaklius yra pastatę ir M. Nogaitis (J. Pleirio „Vagys“, 1993 m.) bei L. Galkauskienė (Vydūno „Piktoji gudrybė“, 2007 m.). Nuo pat teatro įkūrimo ilgą laiką dirbo režisieriai Egidijus Kupčiūnas ir Augustinas Šutkus. Ilgiausiai teatre vaidina ir įsimintinus vaidmenis yra sukūrę aktoriai L.Tučas (16 vaidmenų), R. Juknevičius (10 vaidmenų).  Į kolektyvo veiklą įsitraukė ištisos šeimos: Daivos ir Vaclovo Vainauskų, Andželikos ir Edmundo Jasų, Laimos ir Laimono Tučų, Augustino ir Danutės Šutkų.

 

Agluonėnų klojimo teatro veiklos akimirkos – Priekulės kultūros centro ir R. Rapalienės nuotraukose:

 

srtfondasteatras

 

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,