„Didžiausios metų šventės dažnai sutinkamos fejerverkais, netgi truputį rungtyniaujant, kurio ryškesnis, griausmingesnis, aukščiau pakyla. Pažiūrėti gal ir gražu, bet jų poveikis tiek žmonėms, tiek aplinkai visiškai kitoks“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.
Kodėl aplinkosaugininkai siūlo atsisakyti fejerverkų:
„Visi turbūt prisimenate tvermės dėsnį – niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Fejerverkui sudegus, visos medžiagos įvairiausiais junginiais, ir toksiškais, pasklinda ore, vėliau nusėda ant žemės. Įkvėpdami dūmų, įkvepiame ir žalingų junginių“, – primena Č. Meržvinskas.
Junginių kiekis kinta pagal konkretaus fejerverko sudėtį, Junginių kiekis kinta pagal konkretaus fejerverko sudėtį, O išsiskyrusių teršalų pasklidimas ir koncentracija – pagal oro sąlygas. Didžiuosiose miestuose esančios oro kokybės stebėjimo stotelės Naujųjų metų naktį registruoja ryškų oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį.
Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, užterštumo padidėjimas dažniausia trunka neilgai, bet kartais, kai oras ramus, teršalai neišsisklaido ir keletą valandų, didžiausią neigiamą poveikį darydami vaikams, nėščiosioms, senyviems ar kvėpavimo takų negalavimų turintiems žmonėms.
(Lentelėje – Aplinkos apsaugos agentūros informacija.)
Be oro taršos, atkreipia dėmesį Č. Meržvinskas, atsisakyti fejerverkų aplinkosaugininkai siūlo ir dėl kitų priežasčių:
„Nepirkdami ir neleisdami fejerverkų bei petardų, o tuos pinigus paaukodami (labdarai ar Ukrainos pergalei), neiššausite nė vieno šūvio, bet nušausite kelis zuikius: neužteršite aplinkos, saugosite savo ir kitų sveikatą, pasijusite geriau atlikęs gražų poelgį, o Jūsų auka padės tiems, kuriems dabar labai sunku“, – sako Č. Meržvinskas.