Abiturientų išleistuvės gali būti ne tik šventė, bet ir nemenkas iššūkis. Ypač jei išsiskiria šventės dalyvių skoniai, prioritetai ir finansinės galimybės.

Šventė vienoje Klaipėdos gimnazijų

Artėjant dar vienos laidos išleistuvėms, pakalbinome tėvus iš skirtingų Lietuvos miestų. Vieni jų sako, kad įspūdžiai – verti kainų, o kiti neslepia apmaudo ir tokių sumų mokėti nesutinka.

Klaipėdietės Astos dukra šiemet baigia valstybinę miesto gimnaziją. Ji pasakoja, kad šventę organizuoja gimnazijos tėvų komitetas, kuriam ji pati nepriklauso, ir jų išrinktas renginių organizatorius (įmonė).

Paklausta, kiek abiturientų tėvams atsieis ši ypatinga diena, moteris sako, kad renkama po 150 eurų už dalyvaujantį abiturientą, po 20 eurų už nedalyvaujantį abiturientą, o kiekvienas norintis dalyvauti šeimos narys (nuo 16 metų) turės sumokėti po 80 eurų.

Už tuos pinigus bus išnuomota salė, raudonas kilimas, pasamdytas renginio vedėjas, muzikinė grupė, bus fotosienelė. Taip pat bus sumokėta už maistą, transportą vykti prie jūros. Planuojamos dovanos mokytojams ir mokyklai. Asta neslepia apmaudo, kad, deja, mokinių nuomonės šiuo klausimu apskritai niekas neklausė.

„Susipriešinimas buvo nuo pat pradžios. Mokiniai nesutiko su šiais siūlymais. Vėliau įvairiais būdais buvo įtikinėjama sutikti. Vis tik pusė klasės mokinių išvis atsisakė dalyvauti renginyje“, – pasakoja klaipėdietė.

Moteris sako, kad tokios sumos jos šeimai atrodė nelogiškos ir neprasmingos. „Siūlėme kitokių variantų, tačiau paisėme vaiko nuomonės. Kadangi dukra galiausiai apsisprendė dalyvauti (draugų įtaka), prašomą sumą skyrėme. Na, o šiaip mes už įspūdžius, patiriamus kelionėse, o ne prie stalo! Dauguma jaunimo norėjo jaukaus pasibuvimo be mokytojų, tėvų, su didžėjaus parinkta muzika“, – atviravo ji.

Šventė Gargždų gimnazijoje

Lina, kurios sūnus netrukus baigs gimnaziją Gargžduose, sako, kad kiekviena iš 5 mokyklą baigiančių gimnazistų klasių išsirinko po 2–3 atstovus. Jie dalyvauja organizuojant išleistuves, pateikia informaciją klasės tėvams, renka lėšas.

„Vakarinei šventei renkama po 100 eurų už dalyvaujantį asmenį. Ši suma dar nėra galutinė, gali kilti iki 150 eurų. Pinigus sunešti reikėjo iki vasario 15 dienos, iki šios datos taip pat reikėjo apsispręsti, kiek šeimos narių dalyvaus. Persigalvojus pinigai nebus grąžinami“, – pasakojo gargždiškė.

Paprašyta papasakoti, kokią šventę už šiuos pinigus gaus jos svečiai, moteris pasidalino, kad ji įvyks „Auroros“ viešbučio salėje. „Bus grupė, vedėjas, atrakcijų vaikams. Mokyklai dovanų bus nupirkta tribūna – per susirinkimą tokį pageidavimą išsakė mokyklos atstovas. Tiesiai šviesiai, be jokių užuolankų, pasiūlė dvi alternatyvas, ko mokyklai reikia.“

Moteris sako, kad kaip ir bet kokių rinkliavų atveju, susipriešinimo būta. „Visada sunku tam, kuris skaičiuoja, organizuoja, planuoja, renka, ir labai lengva kritikuoti tam, kuris nieko nedaro“, – savo nuomonę išsakė ji.

Gargždiškė teigia, kad tokią sumą jos šeima gali sau leisti. Tačiau dėl jos prasmingumo abejonių vis dėlto kyla. „Per daug metų ši šventė savo turiniu ir forma nepakito. Žinau, nes prieš 8 metus tą pačią mokyklą baigė mano dukra. Anuomet pati dalyvavau organizuojant šventę, taigi matau, kad formatas nepasikeitė visai. Vaikų išvis niekas neklausė, ar jie nori tokios šventės, kur dalyvautų tėvai, mokytojai ir panašiai. Susidaro įspūdis, kad tėvai nori tokios šventės, ir viskas. Viena klasė netgi organizuosis atskirą vakarinę šventę, nes kažkas iš kitų klasių tėvų suabejojo šventės prasmingumu, reikalingumu ir jos formatu“, – dalinosi moteris.

Ji sako suprantanti, kad šventei suorganizuoti reikia lėšų, tačiau, jos manymu, apsispręsti dėl dalyvavimo reikėjo per anksti. „Planuojame dalyvauti trise, tai davėme 300 eurų. Mums, jei pasikeistų aplinkybės, tragedijos dėl pinigų nebūtų. Tačiau taip yra toli gražu ne visoms šeimoms – daug tėvų nusprendė neiti, nes dar nežinojo, ar tikrai galės dalyvauti. Net ir tarp vaikų sklando nuomonė, kad tokios išleistuvės – nesąmonė. Ir tai nėra pavieniai atvejai. Manau, abiturientų dalyvaus gal tik pusė, o tėvų tikrai nebus labai daug“, – savo įspūdžiu pasidalino ji.

Moteris sako, kad, jos nuomone, dovanos mokiniams ir mokyklai turėtų būti ne tokios. „Galima dovanoti emociją. Labiausiai iš mokyklos juk atsimename ne daiktus, o įvykius. Tad ir mokyklos baigimo proga galima pagalvoti apie netradicinę šventę, ką nors neįprasto ir netikėto. Gal keliones, temines vakarienes, edukacines programas. Mes gyvename netoli jūros, čia tiek gražių vietų, kur galima organizuoti žygius, gal nakvynę ant jūros kranto. Galbūt svarstytina idėja daryti jungtinius kelių mokyklų festivalius. Paprastų pasitūsinimų vaikai patys susiorganizuoja, kažin ar jiems įdomus toks vakaras, kaip dabar organizuojama.“

Šventė vienoje Marijampolės gimnazijų

Marijampolietės Jolitos sūnus šiemet taip pat baigia gimnaziją. „Išleistuves organizuoja patys gimnazistai, mes, tėvai, prisidedame patariamuoju balsu“, – sako moteris.

Paklausta apie renkamas sumas, moteris sako: „Finansai – labai skaudi tema.“ Ir iškart prisimena neseniai organizuotą įspūdingą, bet brangų Šimtadienio renginį: „150 gimnazistų reikėjo sunešti po 150 eurų. Vaikai suorganizavo aukšto lygio renginį, gimnazijos direktorius pakomentavo, kad per jo darbo praktiką tai geriausias renginys. Buvo pasamdyti šokių mokytojai, šviesos ir garso specialistai, jaunimas gal pusę metų intensyviai repetavo kultūros centre. Mes, tėvai, taip pat šokome su jaunimu. Fantastinis reginys buvo visiems. Vėliau jaunimas dalyvavo vakarėlyje su gyva muzika. Išleistuvėms renkama panaši suma. Jaunimas vėl ruošiasi, repetuoja ir dėlioja scenarijų“, – pasakoja ji.

„Kainos kosminės visa ko, – pastebi marijampolietė ir papasakoja, kas ir kiek atsieis išleistuvių šventėje. – Išleistuvių vakarėlio renginio vedėjai – 3000 eurų, po oficialios dalies jaunimas organizuoja vakarėlį, tad patalpų nuoma – 1500 eurų. Fotografą rado, sakė, kukliai – kainuos 1000 eurų. Dovanėlės mokytojoms labai kuklios ir žymiai prasmingesnės nei darželyje. Ten, pamenu, auklėtojoms būdavo šimtais perkami aukso parduotuvės čekiai. Galiu pastebėti, kad kuo vyresni vaikai, tuo mažiau tos pompastikos ir lieka tik širdžiai malonūs dalykai. Na, gal čia mums taip pasisekė su gimnazija bei laidžiokais. Gimnazistai labai motyvuoti ir atsakingi, mokytojai patys verkia, nes „kažkokia kosminė ir ne šių dienų jaunimo laida“, jų organizuojami renginiai, savanorystė iš tiesų duoda tokio smagaus vėjo miestui. Bendrai skaičiuojama, kad 150 jaunuolių suneš po 100 eurų, taigi, išeina 15 000 eurų, bet stebint kainas gali prireikti ir daugiau.“

Paklausta, ar renkamos sumos nesukėlė pasipriešinimo, moteris sako, kad, nepaisant didelių kainų, jas atperka kokybė. „Per paskutinį susirinkimą tėvai diskutavo, kad kainos tikrai didelės, bet čia vėlgi įtakos turi išoriniai veiksniai. Jaunimas patys tikrai daug organizuojasi, patys rašo scenarijus. Jeigu samdytume iš aplinkos, tai irgi kainuotų, – dalinosi ji. – Man gal sudėtingiau vertinti, nes sūnus smulkioms išlaidoms jau pats kažkiek užsidirba ir susitaupo. Jis yra krašto apsaugos savanoris ir dažnai savaitgaliais dalyvauja įvairiose pratybose, už tai gauna keletą eurų. Arba savaitgaliais dirba WOLT‘e – vežioja maistą.“

Šventė vienoje Vilniaus gimnazijų

Daivos dukra netrukus baigs Vilniaus „Gabijos“ gimnaziją. Moteris sako pati nesanti įsitraukusi į šventės organizavimą. „Nepritariu keleto motinų nuomonei dėl artėjančių išleistuvių organizavimo. O organizuoja jas susirašinėjimo būdu kelios aktyvios mamos“, – sako vilnietė.

Anot jos, visa šventė vaikui kainuoja 150 eurų: 30 eurų už oficialią dalį, 120 už vakarinę. „Žinau, kad bus tortas už 400 eurų, maistas, fotografas. Šventė lygtai suplanuota klube „Vakaris“, bet jau tiksliai nebeatsimenu. Buvo sukurtos dvi susirašinėjimo grupės, kuriose aktyvios mamos reikalavimo būdu pranešinėdavo savo mintis. Be apskaičiavimų, tik bendrą sumą. Tiesiog iš principo už vakarinę dalį sumokėti nesutikau. Ir žinau, kad dukra taip pat nori visai kitokių šventimo būdų“, – atviravo Daiva.

Moteris teigia, kad susipriešinimas dėl renkamų sumų jaustas labai didelis. „Nepritariančių buvo neklausoma, o į mano pačios pastabas atsakyta, kad mano nuomonė nesvarbi, – reikia idėjų. Tokias sumas sau leisti galiu, bet tam nepritariu. Nepritariu dėl dovanų, maisto, didžėjaus ir panašiai. Nesuprantu, kodėl visus reikia sukviesti į uždarą erdvę, juos maitinti, girdyti ir linksminti“, – apmaudo neslėpė vilnietė.

Ji teigia pasirinkusi finansuoti diplomų įteikimo dalį. „Tik nesuprantu, kodėl ji tiek kainuoja, – 30 eurų. Kas tiksliai įeina į šią kainą, man neatsakė. Nežinau, kuriam laikui išnuomota bažnyčia, kurioje bus teikiami diplomai, ar ji bus papuošta, kas fotografuos, koks aprangos kodas. Jokių atsakymų negavau.“

Daiva sako mananti, kad būtų gražu tiesiog įteikti diplomus, abiturientus pafilmuoti mokyklos kieme ar viduje. „Gal padaryti interviu, kas apie ką svajoja. Pripūsti balionių, minimalistiškai papuošti gėlėmis. Kad ateitų tėvai, seneliai, kad visi kalbėtųsi, kas kam įdomu. Apžiūrėtų savo senuosius suolus. Visiškai nepritariu dovanoms – nei mokyklai, nei vaikams, nei mokytojams. Nereikia maisto ir gėrimų. Juk visi skirtingi. O po įteikimų tegu visi savomis grupelėmis važiuoja, kur kas nori“, – savo vizija pasidalino vilnietė.

Ekonomistė: esu pastebėjusi, kad turtingi žmonės – dažnai patys kukliausi

Apie tokių švenčių planavimą bei finansinį jų aspektą pakomentuoti sutiko finansų ekspertė Lina Banytė-Surplienė.

Finansų ekspertė Lina Banytė-Surplienė. Asmeninio albumo nuotr.

– Kaip vertintumėte tokias sumas, kai vien pati šventė šeimai atsieina 300 eurų, o dar kainuoja apranga, kitos smulkmenos, neseniai išsileista šimtadieniui, paskutiniam skambučiui?

–Turime 2 klausimus: pirma, ar yra bendras sutarimas tarp tėvų, kaip švęsti išleistuves, o antra, kiek tam tėvai gali skirti pinigų. Siekiant išvengti nesutarimų dėl renkamų pinigų, siūlyčiau pradėti nuo dalyvausiančių apklausos, kiek jie gali skirti tokiai šventei. O tada derinti pačią šventę prie turimo biudžeto.

Juk taip darome, pavyzdžiui, organizuodami šeimai atostogas – pirma, įvertiname, kiek galime skirti atostogoms, o tada renkamės, kur galime už tokią sumą nuvykti. Atrodytų keistai, jei, pavyzdžiui, mūsų 5 asmenų šeima nuspręstų vykti mėnesiui į Balio salą, o tada pamatę, kad visiems 5 asmenims neturime pakankamai pinigų, važiuotume tik su vienu vaiku.

Iš praktikos galiu pasakyti, kad didžiausią įspūdį palieka ne tos akimirkos, kurioms daugiausia išleidžiama, o tos, kurios turi kažką jautraus, artimo.

Mes su šeima turime tradiciją po atostogų pakalbėti apie tai, kas kiekvienam iš mūsų paliko didžiausią įspūdį. Vaikams tai dažniausiai būna maudynės, ledai ar kelionė dviračiais (nekainuoja beveik nieko!), o ne brangi ekskursija kateriu ar pan.

Tas pats ir su abiturientais – neabejoju, kad daug įsimintiniau būtų, jei visi jaukiai susėdę pažiūrėtų prabėgusių metų nuotraukas, prisimintų smagiausius įvykius ir pasijuoktų.

– Ar lietuviai, jūsų manymu, neperspaudžia su šventėmis? Jei pusė klasės mokinių atsisako dalyvauti, o į juos nekreipiamas dėmesys, – ar tai nereiškia šiokio tokio prasilenkimo su realybe finansiškai?

– Esu pastebėjusi, kad kartais žmonės turi tą didelį norą pasirodyti, kad „gali sau leisti“, net jei ir negali. Juk nemalonu pripažinti, kad negali sumokėti tokios didelės sumos.

Paprastas pavyzdys – aš dažnai mėgstu nuėjusi į kavinę ir užsakiusi vaikams sulčių, paklausti, kiek jos kainuoja. Nustebtumėte sužinoję, kaip dažnai padavėjos to net nežino! Tai rodo, kad labai dažnai kavinių lankytojai užsisakinėja gėrimus nesirūpindami kainomis.

– Ar tokioms šventėms reiktų pasitaupyti iš anksto? Kita vertus – gal tai skamba kaip paskola prašmatniems batams? Na, gana drastiški veiksmai tikrai ne pirmosios būtinybės daiktui.

– Paprastas patarimas organizuojančiam komitetui – padaryti trumpą tėvų apklausą, kiek pinigų norima skirti šventei, – galima naudoti tokius paprastus įrankius kaip Google forms. Tai iš karto išspręstų didelę dalį problemų.

Visgi, jei didžioji dalis tėvų balsavo už didesnę sumą, tuomet turite dvi galimybes – arba taupyti, arba atsisakyti dalyvauti šventėje.

Beje, kalbant apie taupymą – kadangi šventė yra vaiko, galima sutarti su juo, kad jis sutaupys bent jau pusę reikiamos sumos. Tai bus ir nebloga pamoka vaikui, ir taupymo įgūdžių skatinimas. Tik dėl šito reikėtų susitarti 12 klasės pradžioje, nes likus mėnesiui ar porai savaičių iki šventės sutaupyti tokią sumą abiturientui gali būti nelengva.

– Ar tai skurdžios valstybės požymis, kai vienkartinei šventei išleidžiama labai ženkli suma, dėl kurios nerimaujama ilgą laiką?

– Manau, kad čia požymis, jog mes visai neseniai tapome gana gerai gyvenančia tauta, todėl dar labai norime pasirodyti, jog turime pakankamai pinigų brangiai šventei. Ilgus metus gerai gyvenančios šalys dažniausiai nedaro tokių pompastiškų ir daug kainuojančių švenčių.

Bendrai – kadangi pažįstu nemažai labai turtingų žmonių, esu pastebėjusi, kad dažnai jie – patys kukliausi žmonės.

O kas labiausiai nori pasirodyti? Tie, kurie viduje turi kažkokį nevisavertiškumo kompleksą, – tiems labai svarbu nusipirkti naujausią automobilį, brangiausią laikrodį ar nuvažiuoti atostogauti į tolimiausią šalį.

– Kaip manote, jei išleistuvių šventės Lietuvoje neliktų, ar tai labai atsilieptų maitinimo įstaigų, renginių vedėjų, patalpų nuomos sektoriui? Kitaip tariant, ar išleistuvės – geras biznis?

– Manau, kad biznis neblogas, kaip ir vestuvės, krikštynos ir kitos didelės šventės. Tačiau būdami sąmoningi mes galime išleisti šioms šventėms mažiau, o daugiau dėmesio skirti tvariems ryšiams su artimiausiais žmonėmis kurti.