Kovo 21 d. Priekulės kultūros centre viešės meną, mokslą ir technologijas jungiančio „Kosmos Theatre“ spektaklis „Diletantas“ (susapnavęs Angelą). Auksiniu scenos kryžiumi apdovanoto režisieriaus Žilvino Vingelio vizijoje prieš žiūrovo akis veriasi intriguojanti Jeano Cocteau – žymaus XX a. prancūzų tarpdisciplininio menininko portretas. Kai kuriuos jo asmenybės bruožus spektaklyje atkurti padėjo dirbtinis intelektas.

„Mane žavi XX a. pradžios laikotarpis, kai meno pasaulyje vyko revoliuciniai pokyčiai. Tai buvo laikas, kai formavosi impresionizmas, kubizmas, dadaizmas, siurrealizmas, kai muzika, dailė ir literatūra keitėsi neįtikėtinu greičiu. Pablo Picasso, Nobelio premijos laureatas André Gide, Andre Bretonas, Erikas Satie, Guillaume Apollinaire, Amedeo Modigliani – visi jie virė toje pačioje menininkų terpėje, o Jeanas Cocteau buvo šio pasaulio dalis, nors iki galo ir nepriklausė nė vienai meno krypčiai. Šiandien mes taip pat stebime grynų formų, ribų mene ištirpimą. Daugelis spektaklių teatre jungia šokį, medijas, lėlių teatrą, kitus elementus. Dėl šių paralelių tarp J. Cocteau laikmečio ir mūsų šiandieninio pasaulio, kilo noras diskutuoti apie tai, koks turi būti šios realybės kontekste menininkas, kokie esame mes“, – sako režisierius. Kiek anksčiau Vilniaus mažajame teatre pastatęs J. Cocteau pjesę „Orfėjas“, Ž. Vingelis sako nesutalpinęs visų jį dominusių temų į vieną spektaklį, ir taip gimė „Diletantas“, kurio pagrindine medžiaga ir epicentru tapo pats kontraversiškasis J.Cocteau.

Jis buvo nepailstantis kūrėjas: kino režisierius, teatro dramaturgas, poetas, bokso vadybininkas, pianistas, keliautojas, skulptorius, dailininkas, siejamas su dadaizmo ir siurrealizmo judėjimais, tačiau niekur iki galo nepritapęs. Interpretuodami Cocteau kūrybinį kelią ir biografiją, spektaklio kūrėjai ieškojo poetinių paradoksų, netiesioginių sąsajų, paralelių temose, vaizdiniuose ir simboliuose už medžiagos ribų. Pagrindiniu spektaklio akcentu tapo XX a. pradžios teatro stilius, primenantis modernistinio kabareto aplinką – nuo senamadiško skelbimo stulpo gatvėje iki mechanizuotos scenografijos transformacijų. Pagrindinė komunikacija su žiūrovu spektaklyje vyksta vaizdų, garsinių manipuliacijų, lėlių, objektų ir šešėlių teatro atmosferos kūrimo pagalba.

Dramaturgiškai spektaklis nukreipia į vieną J. Cocteau dieną, o iš tiesų į visą gyvenimą. Tokia struktūra leidžia žiūrovams patirti konkrečius menininko gyvenimo įvykius: kelionę aplink pasaulį, priklausomybę nuo opiumo, darboholizmą, gedulą... „Pavyzdžiui, J. Cocteau buvo bokso vadybininkas ir E. Satie baleto „Paradas“ dramaturgas. Man pasirodė, kad sujungus boksą su baletu galima rasti netiesioginių paralelių tarp agresyvaus, konkurencingo ir toksiško vyriškumo bei atviro, intymaus, kūniško dviejų vyrų šokio. Taip atsirado scena, kurioje baletą šoka bokso pirštinės“, – pasakoja režisierius.

Nors žiūrint spektaklį nematysite dirbtinio intelekto, spektaklyje jis naudotas net tris kartus. Remiantis J. Cocteau fotonuotraukomis dirbtinis intelektas padėjo atkurti trimatį J. Cocteau kūno ir veido modelį. Jis naudotas ir iš įrašų atkuriant J. Cocteau „balso kaukę“. Ir netgi pats turinys šioje scenoje pasiūlytas dirbtinio intelekto – vyksta aktorės ir J. Cocteau dvasios dialogas, kuriame skamba kūrybinės komandos pačiam J. Cocteau užduoti klausimai.

Sapnišką ir hipnotizuojantį menininko pasaulio vaizdinį spektaklyje kuria aktorė Airida Gintautaitė, žinoma iš Oskaro Koršunovo, Lietuvos nacionalinio dramos teatrų spektaklių, už aktorinį meistriškumą apdovanota jau trimis „Auksiniais scenos kryžiais“. Pasak teatro kritikų, fantasmagoriškai elegantiška Gintautaitės judesių ir mimikų raiška spektaklyje „Diletantas“ tiksliai perteikia Cocteau minties plastiškumą ir sustiprina spektaklyje kuriamos vizijos poveikį.

Aktorė Airida Gintautaitė beveik nekalba scenoje. Vietoj to, naudojamas J. Cocteau eilėraščių ir romanų ištraukas pateikiantį užkadrinį balsą, kuris nepriklauso scenoje matomam aktoriui ir tampa viena iš medijų – lygiavertė šviesoms, muzikai ar vaizdo projekcijoms. Tai nėra pagrindinis komunikacijos būdas, o greičiau papildantis ir praplečiantis spektaklio erdvę elementas.

„Žodžiu, tai siurrealistinis koliažas iš realių įvykių, realių žmonių, bet kartu su pasakiškais, sapniškais elementais. Tai yra biografija, bet ne linijinė, išorinė asmenybės gyvenimo istorija. Mes bandėme kurti ne kažkokį ore pakibusį sapną, bet labai konkretų sapną, su konkrečiais J. Cocteau gyvenimo įvykiais ir nuorodomis į juos, kad atvertume tam tikrus neeilinės asmenybės gyvenimo kontekstu“, – sako režisierius Ž. Vingelis.

Pasaulinė spektaklio premjera įvyko 2024 m. gegužės 29 d. tarptautiniame vizualinio ir lėlių teatro festivalyje FIMFA Lisabonoje (Portugalija), Lietuvoje spektaklis pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ ir tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ lietuviško teatro vitrinoje. Pastarojo tarptautinė žiuri komisija negailėjo spektakliui komplimentų ir išskyrė jo sodrią magiją, kurios taip trūksta šiandieniniame teatre.

„Kosmos Theatre“ – nuo 2020 metų veikiantis vizualinių eksperimentų teatras, subūręs jaunus teatro, garso, video ir vaizdo menininkus, programuotojus, filosofus bei įvairių sričių mokslininkus ir vystantis eksperimentinio vizualinio teatro sklaidą Lietuvoje. „KOSMOS THEATRE“ pavadinimas kilo iš sen. graik. žodžio κόσμος, reiškiančio aplink egzistuojančią neregimą harmoningą tvarką, esančią virš mūsų suvokimo ribų. „Kosmos Theatre“ vadovaujasi savo veiklos manifeste išskirtais veiklos prioritetais: tai nedaiktiškos tikrovės, sapnų, vizijų bei įvairių pseudo-realybių (virtuali, papildyta, internetinė ir kt.) tyrinėjimas; mokslo ir meno sąjunga turinyje ir formoje – teatras bendradarbiauja su įvairių sričių mokslininkais, konsultuojasi dėl pasirenkamų temų, ieško naujų meninės kalbos formatų bei pateikimo būdų. Pagrindinis teatro prioritetas – tarpdisciplininių, tarpsritinių, intermedialių, skirtingas teatro rūšis apimančių audiovizualinių meno projektų iniciavimas ir kūrimas. Teatras organizuoja kasmetines vizualinio teatro dirbtuves „Kosmos LAB“. Per šešis laboratorijos gyvavimo metus dirbtuvėse dalyvavo virš 80 Lietuvos profesionalių scenos menų kūrėjų, kurie kėlė savo profesines kompetencijas mokydamiesi iš tokių kūrėjų ir dėstytojų kaip rež. prof. Heiner Goebbels (Vokietija), komp. Pierre Jodlowskis (Prancūzija), dr. Yaron Abulafia (Nyderlandai–Izraelis), rež. Duda Paiva (Nyderlandai–Brazilija), rež. Matteo Spiazzi (Italija), rež. Adrian Schvarzstein (Ispanija–Lietuva), inžinerinis teatras „Akhe“ (Rusija–Prancūzija).

Pandemijos laikotarpiu „Kosmos“ teatro kūrybinė grupė buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už pirmą internetinį spektaklį Lietuvoje „#Protestas“.

„Kosmos“ kūrėjai ir toliau ieško naujų teatrinės minties pateikimo būdų bei santykio, kuris mažintų atotrūkį tarp teatro ir šiuolaikinių technologijų bei šiuolaikinio žmogaus. „Kosmonautai“ tiki, kad jų kūryba sudomins net teatrą užmiršusius ar juo nusivylusius žiūrovus.

Audiovizualinis monospektaklis „Diletantas (susapnavęs Angelą)“

Trukmė: 50 min 

Rekomenduojamas amžius: 12+

Režisierius ir dramaturgas – Žilvinas Vingelis

Vaidina – Airida Gintautaitė

Dailininkė – Neringa Keršulytė

Kompozitorius – Andrius Šiurys

Videomenininkas – Tomas Stonys

Inžinierius – Deividas Dzikevičius

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Lėlių choreografas – Eugenijus Slavinskas

Prodiuseris – Darius Vizbaras

KUR: Priekulės kultūros centre

KADA: kovo 21 d. 18 val.

BILIETAI: https://shorturl.at/k9KiU

Alipio Padilha ir T. Kelerto nuotraukos: