Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir palankus laikotarpis kirmėlinėms ligoms plisti. Žemės ūkio darbai, dažnas buvimas gamtoje, neplautos uogos ar daržovės – visa tai gali tapti askaridozės, echinokokozės, toksokarozės ar kitų parazitinių ligų priežastimi. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečia ir serga ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat vyresni nei 65 metų asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kaip apsisaugoti ir išvengti vienos dažniausių parazitinių ligų – askaridozės.

Kaip užsikrečiama?

Ligą sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Askaridozė pasireiškia įvairiais simptomais – nuo plaučių iki žarnyno sutrikimų, gali sukelti bendrą negalavimą, alerginius bėrimus, karščiavimą.

Askaridžių kiaušinėliai išsiskiria su išmatomis, subręsta dirvožemyje ir gali išlikti pavojingi net kelerius metus. Užsikrėtimas įvyksta prarijus subrendusių kiaušinėlių – dažniausiai per neplautas daržoves, vaisius, uogas, nešvarias rankas ar užterštą vandenį. Kiaušinėlių gali patekti į burną ir su dulkėmis, juos gali pernešti musės ar tarakonai. Nuo žmogaus žmogui askaridozė neplinta – žmogaus organizme kiaušinėliai dar būna nesubrendę.

„Užsikrėsti galima visus metus, tačiau daugiausia atvejų registruojama vasarą ir rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daug kiaušinėlių, o ir daugiau laiko praleidžiama lauke, dirbama sode ar darže. Ypač rizikinga, jei dirvožemis tręšiamas žmonių išmatomis“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje matomas askaridozės atvejų augimas – 2024 m. rodiklis išaugo iki 16,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį sergamumo rodiklis svyravo: 2015–2019 m. jis siekė 6,3–7,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2020–2022 m., COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu, sumažėjo iki 4,3–5,4 atvejo.

Kaip apsisaugoti?

Visus užsikrėtusius asmenis reikia gydyti, nes negydomi ligoniai platina sukėlėjus ir kelia pavojų kitiems. 

Būtina taisyklingai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai su gruntiniu vandeniu nepatektų į šulinius.

Tualeto duobėje susikaupusių fekalijų negalima išpilti daržuose ir laukuose. Jeigu tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba tualetus patikėti ištuštinti specialioms įmonėms.

Negalima tręšti daržų ar sodų šviežiomis žmonių išmatomis. Tręšti dirvožemį tik kompostuotu mėšlu ar cheminėmis trąšomis. Tualeto turinį rekomenduojama kompostuoti ne trumpiau kaip dvejus metus, užtikrinant tinkamą temperatūrą, drėgmę ir oro patekimą. Kompostuojant žmonių išmatas, svarbu žinoti rizikas ir laikytis patikrintų sanitarinių rekomendacijų, kad būtų užtikrintas patogenų sunaikinimas.

Būtina plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą. Labai svarbu vaikams nuolat aiškinti apie rankų plovimo svarbą ir mokyti juos tai daryti taisyklingai.

Svarbu maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu. Daržoves, vaisius ir uogas reikia plauti po tekančiu vandentiekio vandeniu. Braškes, salotas, svogūnų laiškus ir žalumynus reikia plauti ypač kruopščiai. Kai nėra vandentiekio vandens, perpilti vandeniu iš šulinio ar fasuotu geriamuoju vandeniu.

Negalima gerti vandens iš atvirų vandens telkinių. Poilsiaujant gamtoje patariama naudoti  fasuotą geriamąjį vandenį.