Buriavimas – meilės Lietuvai išraiška, dar sudėtingiausiais laikais pradėjusi skelbti apie mažos tautos atkaklumą, siekiant sportinių pergalių ir laisvės. Tai mokykla, ugdanti stiprias asmenybes, kurios geba laviruoti pučiant nepalankiam vėjui: tiek jūroje, tiek kasdienybėje. Tai kvapą gniaužiantis gyvenimo būdas, kurio žavesį įmanoma perprasti tik tapus stichijos dalimi. Visa tai liudija unikali Lietuvos buriuotojų sąjungos 90-mečiui skirta keliaujanti paroda. Organizatoriai įsitikinę – joje kiekvienas net ir neburiuojantis lietuvis atpažins save.

Paroda yra tęsinys darbo, pradėto ruošiant Lietuvos buriuotojų sąjungos (toliau – LBS) 80-mečio albumą. Tuomet viešos ekspozicijos idėjos autorė Aistė Noreikaitė leidosi į kelionę per archyvus, susitikimus su bendruomenės nariais: buriuotojais veteranais ir šiandien tuo aktyviai užsiimančiais. Visi jie kūrė skirtingus buriavimo istorijos tarpsnius arba buvo jų liudininkai.

„Surinktose nuotraukose ir jas lydinčiuose prisiminimuose atsispindėjo autentiški asmeniniai ar kolektyviniai išgyvenimai, skelbiantys apie bendruomenės daugiabalsiškumą: nuo euforiško džiaugsmo iki jautrių, netgi skaudžių akimirkų.  Tuo pačiu – pamatinė vienybė, gimstanti iš stiprių vertybių, meilės jūrai, vėjui ir gyvenimui“, – pasakoja pašnekovė.

Pažinti buriavimo istoriją kaip gyvų žmonių likimų, sprendimų, veiksmų visumą, o ne kaip beasmenį vadovėlinį procesą – tokią galimybę, anot A. Noreikaitės, lankytojams suteiks parodos pagrindu tapusi surinkta archyvinė medžiaga. „Bus nesunku įsitikinti, kokia vizualiai patraukli ir įdomi sporto šaka yra buriavimas, ir tuo pačiu pajusti, kad tai kur kas daugiau nei tik sportas“, – priduria ji.

Daugelyje nuotraukų – pilietinio stuburo simboliai

Buriuotojai yra vieni iš nedaugelio sporto šakų atstovų, turintys etikos kodeksą – vertybinį pamatą, kuriuo būtina vadovautis, ypač jūroje. Tai stichijos sritis, kurioje pamokos dažnai griežtos: „Tai ugdo asmenybes, kurios geba siekti tikslų, vertina laisvę, yra kūrybiškos ir geba veikti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Tokie žmonės kuria ne tik buriavimo istoriją, bet ir mūsų visų ateitį,“ – įsitikinusi A. Noreikaitė.

Būtent buriuotojų indėlis į lietuvių tautos laisvės istoriją ir pilietiškumo dvasios stiprinimą yra viena iš stipriausių parodos linijų. Pašnekovė atskleidžia, kas iš tikro slypi už kelių archyvinių fotografijų. Vienoje jų – iš pažiūros nieko bendro su buriavimu neturintis kelmo rovimas, iš tiesų menantis jachtklubo Kaune pradžią.

„Sužinoję, kad mieste atidarius hidroelektrinę atsiras Kauno marios, grupelė buriuotojų per labai trumpą laiką gavo visus leidimus, sutvarkė būsimą jachtklubo akvatoriją, paruošė dugną ir pastatė reikalingus molus. Tai buvo entuziazmas, kuris atvėrė visiškai naujas buriavimo galimybes, kuriomis naudojamės iki šiol“, – pasakoja A. Noreikaitė.

Likus metams iki Lietuvos nepriklausomybės, drąsiu simboliniu gestu tapo jachtų „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ kelionė per Atlantą su trispalvėmis ir žinute, kad Lietuva atgimsta: „Tai, ko žinoti dar nebuvo galima, buriuotojai jau jautė visa širdimi ir skelbė pasauliui. Šis žygis tuo metu sukėlė didžiulę tautos euforiją, minios žmonių rinkosi pasitikti grįžusias jachtas“, – tęsia ji.

Dar viena nuotrauka atspindi istoriją apie jaunos valstybės talentus, stipresnius net už tuometinį nepriteklių – kai 1997 m. Raimondas Šiugždinis iškovojo pirmuosius nepriklausomos Lietuvos pasaulio ir Europos čempionatų aukso medalius.

„Paklausti, kiek Lietuva turi laivų, sportininkai tegalėjo atsakyti, kad tris. Užsienio treneriams ar čempionato organizatoriams toks vienaženklis skaičius buvo nesuvokiamas, tad jie pasitikslino klausdami, turime tris šimtus ar tris tūkstančius jachtų“, – dėsto A. Noreikaitė.

1989 m. jachtomis „Nerija“ ir „Ragana“ į Gotlando salą buriuotojai plukdė dalį Gotlando komunikato dalyvių. Po Nepriklausomybės atkūrimo jachta „Dailė“ plukdė radijo aparatūrą Seimo apsaugai, o vėliau – pirmuosius pašto ženklus. Pašnekovė primena ir „Tūkstantmečio odisėją“. Būtent jachtos „Ambersail“ kelionė aplink pasaulį tapo naujos tradicijos ištakomis – Liepos 6-ąją lietuviams visame pasaulyje giedoti Tautišką giesmę.

„Į vertybes orientuotos tautos charakterį šiandien toliau demonstruoja Lietuvos vardą pasaulyje garsinantys sportininkai. Visa tai – tik maža dalis užuominų į fotografijose užfiksuotus reikšmingiausius buriuotojų bendruomenės ir kiekvieno lietuvio tapatybės elementus“, – intrigą išlaiko A. Noreikaitė.

Dėmesį patrauks ir vizualinė koncepcija

Paroda jau keliauja per regatų miestus. Jos formatas – trys tribriauniai stendai, kurių kiekviena briauna – atskiras dešimtmetis: „Visos nuotraukos parinktos itin kruopščiai. Galbūt atvaizduoti turėjome galimybę tik vieną įvykį, tačiau jis simbolizuoja platesnį to laikotarpio vyksmą, procesą, nuotaiką, tendenciją“, – pasakoja A. Noreikaitė.

Nepasiklysti informacijos gausoje ir tikslingai atvaizduoti tik tai, kas labiausiai apibrėžia buriuotojų bendruomenę, padėjo istorija besidominčių ir skirtingus buriavimo istorijos etapus išmanančių buriuotojų grupė. Tarp jų – Naglis Nasvytis, padėjęs kuruoti procesą ir buvęs svarbiu patarėju tiek estetiniais, tiek istoriniais klausimais, taip pat Andrius Končius, Romualdas Adomavičius, Arūnas Burkšas.

Vizualinę parodos formą kūrė taip pat buriuotojai. Idėjos autorius – dailininkas, architektas Saulius Valius, vadovaujantis parodų, renginių ir konferencijų organizavimo įmonei „Ekspobalta“, gerai žinomai dėl patirties ir profesionalumo, realizuojant inovatyvius dizaino sprendimus. S. Valiui talkino vienas iš Lietuvos grafinio dizaino asociacijos įkūrėjų, ilgametis vadovas, grafikos dizaineris Gediminas Lašas.

„Kurdami ekspoziciją stengėmės išryškinti tai, kas svarbiausiuose Lietuvos buriavimo istorijos etapuose vedė bendruomenę į priekį – ryžtingas, net kovines tradicijų pozicijas, savigarbą, gimstančią iš drąsių proveržių. Norėjosi, kad šios vertybės atsispindėtų ne tik turinyje, bet ir parodos vizualume – kad lankytojas jaustų ne vien praeities dokumentavimą, bet ir gyvą, ryžtingą buriuotojų dvasios pulsą“, – sako S. Valius.

Linki kiekvienoje nuotraukoje matyti save

Natūralu, kad buriuotojai, jų artimieji ar draugai tikėsis parodoje išvysti save arba saviškius. Visgi A. Noreikaitė atvira – jau idėjos vystymo pradžioje buvo aišku, kad į kelis stendus sutalpinti net 90-imt metų trunkančios ir kasdien prasmingai tęsiamos istorijos nepavyks.

„Taigi norėtųsi pakviesti visus devynis dešimtmečius su pasididžiavimu matyti kaip savus – jei ne savo pačių, tai mokytojų, senelių, tėvų, bičiulių, bendraminčių veiduose. Su dėkingumu matykime žmones, kurie kažkada nestokojo ryžto statyti pamatus organizuotam buriuotojų bendruomenės gyvenimui, ir jauskimės pakylėti, šiandien galėdami būti tais, kurie su tokiu pačiu užsidegimu tęsia mūsų visų istoriją“, – pokalbį užbaigia A. Noreikaitė.

Gyvą Lietuvos buriavimo istoriją, skirtą LBS 90-mečiui, visą vasarą bus galima išvysti ten, kur vyks regatos. Ekspozicija jau aplankė Trakus. Kita stotelė – paplūdimys Elektrėnuose, kuriuose liepos 5–6 d. vyks miesto šventė. Tikslią informaciją apie tolesnes parodos eksponavimo vietas ir laikotarpį kviečiame sekti LBS feisbuko paskyroje.