Šiais metais Daukšaičių kaimui sukako 320 metų, tad šia išskirtine proga surengta prasminga šventė: liaudiškos muzikos festivalis ir Joninės.
Nesinorėjo pompastikos ar modernių muzikos grupių, o troškome grįžti į kaimo senąsias tradicijas ir prisiminti, kaip mūsų senoliai linksminosi.
Birželio 20 d. popietę į šventinio minėjimo aikštę įriedėjo prašmatni karietaitė, kurioje patogiai įsitaisęs Daukšaičių kaimo seniūnaitis Viktoras Toleikis pakvietė „laikraščio žurnalistę“ (bendruomenės pirmininkė A. Vanagienė) į smagią ekskursiją po Daukšaičių kaimo apylinkes ir tiksliai atsakinėjo į pateiktus klausimus apie Daukšaičių kaimo istorinius faktus, įvykius, žmones. Tokiu nekasdienišku būdu žiūrovams buvo priminta Daukšaičių kaimo istorija ir sugrįžta į tuos laikus, kai kaimo žmonių viena iš susisiekimo priemonių buvo arklys ir vežimas ar karietaitė.
Minėjimo eigoje prisimintas ir pagerbtas kaimo šimtametis a.a. Pranas Šertvytis, kuris 2015 m. balandžio 1 d. išėjo Anapilin, o jam skirtą simbolinę Daukšaičių kaimo 320 metų proga parengtą dovanėlę įteikėme dukrai Marytei Šatūnienei ir anūko Stasio šeimai. Apie kaimo ir mokyklos pokyčius trumpai papasakojo kaimo šviesuolis 90-metis V. Štulcas, ilgametė mokytoja E. Bagdonienė, Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė R. Žvirblienė ir kiti. Kalbėta apie įstaigas, teikiančias būtiniausias paslaugas kaimo gyventojams, pasveikinti mokyklą baigusieji kaimo dešimtokai ir šiais metais, birželio mėnesį, gimusi jauniausia daukšaitiškė.
Daukšaitiškių pasveikinti atvyko Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Tarybos narės Regina Kernagienė ir Biruta Alšauskienė, kurios gyrė daukšaitiškius už jų darbštumą, žavėjosi jų susitelkimu, gebėjimu suvienyti kaimo gyventojus bendroms prasmingoms veikloms. Taip pat daukšaitiškius Veiviržėnų seniūnijos vardu sveikino Aldona Dėringienė, Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova ir kiti svečiai.
Pasidžiaugta, kad Daukšaičių kaimas nuolat gražėja, gyventojai rūpinasi savo sodybų tvarka, puoselėjamas kaimo viešųjų erdvių grožis. Daug padėkos žodžių pasakyta Daukšaičių seniūnaičiui Viktorui Toleikiui, kurio pastangomis matome tik teigiamus kaimo viešųjų erdvių pokyčius. Įkūrus Daukšaičių saviraiškos ir laisvalaikio centrą, atsiranda vis daugiau galimybių gerinti gyventojų užimtumą. Čia vyksta kaimo kapelos repeticijos (vadovas J. Barabuška), pilateso (gydomosios gimnastikos) treniruotės (vadovė R. Semaškienė), bendravimo grupių būreliai (vadovė A. Vanagienė), floristikos užsiėmimai (vadovės S. Bočkuvienė ir D. Toleikienė), kaimo renginiai, vakaronės, edukaciniai kulinarinio paveldo užsiėmimai ir kt. Be minėtų veiklų, kaimo jaunimas reguliariai sportuoja mokyklos sporto aikštyne, o blogu oru – sporto salėje, kaimo moterys lanko Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro moterų ansamblį (vadovė O. Turauskienė), kuris nuotaikingų dainų repertuarą padovanojo renginio svečiams. Minėjimui einant į pabaigą, garbingai pasveikinome šventėje susirinkusius Jonus ir Janinas. Džiugu, kad tarp visų Jonų ir Janinų buvo ir kazokų liaudies ansamblio vadovas Jonas Asakavičius. Jonus ir Janinas sveikino ne tik šventės organizatoriai, bet ir atvykusieji svečiai, tad varduvininkai buvo apvainikuoti ąžuolo vainikais, jų rankose puikavosi gėlės, galvas papuošė skrybėlaitės, o moterų kaklus juosė šalikėliai.
Garbingos kaimo sukakties proga surengtas liaudiškos muzikos festivalis „Paparčio žiedas“ dar labiau įprasmino jubiliejinę šventę, o Veiviržėnų kultūros centro Žadeikių kultūros namų meno vadovė Eugenija Selskienė, organizavusi žaidimus ir atrakcijas kolektyvų pasirodymų intarpuose, neleido pamiršti, kad tai – ir Joninių šventė. Susirinkusieji linksmai nusiteikę klausėsi Gargždų kultūros centro ansamblio „Cyrulėlis“ (vadovas Vidmanatas Radavičius), Rietavo savivaldybės kultūros centro kaimo kapelos „Subata“ (vadovė Aida Liutikienė), Daukšaičių kaimo kapelos „Ritin Dobil“ (vadovas J. Barabuška) skambių melodijų. O kai scenoje pasirodė svečiai iš Rusijos, Karaliaučiaus srities – Dobrovolsko kultūros centro Kazokų liaudies ansamblis „Ataman“ (vadovas Jonas Asakavičius) – žiūrovai dar labiau sukluso, nes koncertuojančių svečių iš užsienio sulaukta pirmą kartą. Charizmatiški atlikėjai, spalvingi jų rūbai ir skambūs balsai sudomino visus, todėl netrukus aikštėje jau smagiai sukosi šokėjų poros. Keletą minučių užsienio svečių koncertą iš viršaus stebėjo ratus sukiojantys parasparniai, o mums visa tai atrodė kaip specialus vaizdo efektas, kuris akimirkai patraukė smalsuolių dėmesį. Pradėjus skambėti paskutinei kazokų dainai, šokių aikštelė dar labiau prisipildė, žmonės išreiškė dėkingumą ir pagarbą garbiems atlikėjams iš užsienio. Po koncerto pakvietėme festivalio atlikėjus ir svečius prie žemaitiškos virtuvės patiekalais nukrauto vaišių stalo, o daukšaitiškės Teresė Būdvytienė, Dalia Jakavičienė, Regina Mikužienė, Regina Montvydienė rūpinosi, kad svečiai ne tik būtų sotūs, bet ir galėtų aptarti tolesnius bendravimo ir muzikavimo klausimus.
Šventės senovinį įvaizdį sėkmingai tęsė kaimiška gegužinė. Smagu, kad mūsų idėja nekviesti populiarių Lietuvos grupių pasitvirtino. Gegužinė, kurioje grojo kapelos vadovas J. Barabuška ir jo kolega Povilas, sukvietė daugybę žmonių, o ypač – jaunimo. Sausakimša buvo ne tik šokių aikštelė, bet ir visa ją juosianti aikštė. Didžiausia padėka šventės rengėjams – kad susirenka daug žmonių ir jie yra ne pasyvūs žiūrovai, o aktyvūs šventės dalyviai. Pradėjus temti, dalis šokėjų sukosi aplink liepsnojantį Joninių laužą, kur jau kurį laiką būriavosi linksmai klegėdami vaikai. Po įspūdingų šventės fejerverkų, skirstydamiesi į namus, ne vienas dėkojo už puikią kaimo šventę, suteiktą galimybę susieiti, susitikti su dabartiniais ir seniau kaime gyvenusiais daukšaitiškiais, kartu pabendrauti ir pasidžiaugti gerėjančiu gyvenimu kaime.
Už tai, kad mums pavyko surengti puikią šventę, už finansinę paramą esame dėkingi savo ištikimiems rėmėjams: Klaipėdos rajono savivaldybei, UAB „Minijos Nafta“, UAB „Egdaro“, Uab „Transjuda“, UAB „Trevena“, A. Toliušio individualiai įmonei, Klaipėdos rajono laikraščiui „Banga“, internetiniam portalui „Mano Gargždai“, Veiviržėnų seniūnijai, Veiviržėnų kultūros centrui, daugeliui daukšaitiškių ir kitiems, kurie prisidėjo savanorišku darbu ar patarimais.
Bendruomenė „Daukšaičių pušynėlis“ dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarptautinių programų projektuose ir, pagal pateiktą paraišką „Kalendorinių švenčių tradicijos Daukšaičių ir Punsko lietuvių bendruomenėse“ gavus finansavimą, sėkmingai vykdo numatytas tęstinio projekto veiklas – tai Daukšaičių kaimo 320 metų sukakties šventė, Liaudiškos muzikos festivalis „Paparčio žiedas“ ir tradicinė kaimo šventė Joninės.
