Artėjant Kalėdoms, dėmesys į tolerancijos temą sutelkiamas dar labiau nei įprastai. Viena iš naujausių iniciatyvų – akcija „Įsupkime gerumą“, kviečianti savo aukomis prisidėti prie sūpynių judėjimo negalią turintiems žmonėms įrengimo, taip pat diskutuoti apie neįgaliųjų integracijos svarbą ir problemas.

Kitiems šie dalykai puikiai žinomi. Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje jau kelerius metus veikia specialiosios lavinamosios klasės, tad pasidomėjome, kaip įstaigos mokiniams ir pedagogams sekėsi ugdyti toleranciją, kokių sunkumų kilo.

Baimė, kad vaikai liks nesuprasti, nepasiteisino

Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje dvi specialiosios lavinamosios klasės buvo priimtos 2012 metų rugsėjį.

„Šios klasės iki tol mokėsi darželyje „Naminukas“. Ten pritrūko patalpų, taip pat ministerija nusprendė, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau per dideli lavintis darželyje, todėl buvo nutarta, kad šios dvi klasės turi būti perkeltos į mūsų mokyklą. Klasės yra pirmajame aukšte. Toje mokyklos pusėje neįgaliesiems padarytas specialus įvažiavimas“, – pasakojo Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Petrošienė.

Žinoma, ne vienam mokyklos bendruomenės nariui buvo labai neramu, kaip į tokius pokyčius reaguos bendrojo lavinimo klasių vaikai.

„Tiesiog galiu pasidžiaugti, kad mūsų mokykloje vaikai teigiamai reaguoja į šiuos mokinius: supranta, kad jie nekalti dėl to, kad yra kitokie, padeda jiems“, – tęsė V. Petrošienė.

Gali mokytis iki 21-erių

Specialiosiose lavinamosiose klasėse mokosi 14 vaikų, dirba 6 mokytojos-padėjėjos. Taip pat vaikai turi ir auklėtojas-mokytojas, kurios jiems skiria individualias užduotis pagal jų gebėjimus.

Vietoje kūno kultūros pamokų šie mokiniai atlieka mankštą su kineziterapeuto pagalba. Taip pat vaikai lavinasi muzikos pamokose, yra sukūrę spektaklį, berniukai užsiima medžio darbais.

„Nesvarbu, ar vaikas vežimėlyje, ar turi kokią kitą negalią – vis tiek gali stengtis ir daryti viską“, – teigė V. Petrošienė.

Mokykloje baigę 10 pagrindinio ugdymoklasių, šie vaikai pereina į socialinių įgūdžių programą. „Kranto“ pagrindinėje mokykloje specialiųjų lavinamųjų klasių mokiniai gali mokytis iki 21-еrių metų.

Vaikų lavinimui – ypatingas dėmesys

Šių klasių mokiniai mokosi visiškai kitaip nei bendrojo lavinimo skyriaus vaikai.  

„Mūsų užsiėmimai nėra suskirstyti į pamokas, pavyzdžiui, lietuvių kalbą ar matematiką. Tai specialios, kitokios veiklos: komunikacinės, orientacinės, pažintinės, į kurias yra integruoti matematikos ar kitų pamokų elementai“, – pasakojo vienos iš specialiųjų klasių vyr. logopedė ir spec. pedagogė Dalia Puškorienė.

Be to, vaikai yra ruošiami socialiniam gyvenimui, mokomi savarankiškumo buityje.

„Kiekvieną rytą, atvykus vaikams, pradedame žaisti į komunikacinę veiklą integruotą žaidimą „Ryto ratas“. Susėdame, prisistatome, išklausome kitus. Taip pradedame dieną su šypsena ir kimbame į kitus darbus, – kalbėjo D. Puškorienė, pridūrusi, kad kiekvieno mokinio veiklos yra ganėtinai individualios. – Užduotys yra skiriamos pagal kiekvieno vaiko poreikius. Žinoma, kai kurie užsiėmimai daugumai mokinių vyksta ir vienodai, pavyzdžiui, muzika ar kūno kultūra, kurios jiems labai patinka“.

Įsitraukia į įvairias mokyklos veiklas

Tai, kad vaikai turi negalią, tikrai nereiškia, kad jie atstumiami, neįsitraukia į mokyklos gyvenimą. Priešingai. „Kranto“ pagrindinėje mokykloje vaikai noriai ir aktyviai dalyvauja įstaigos veikloje.

„Vaikai dalyvauja visuose žaidimuose, renginiuose, projektuose. Ironiška – tie, kurie gali viską daryti, ne visada nori išvis kažką daryti, o tie, kuriems yra sunku, nori visko“, – šyptelėjo direktoriaus pavaduotoja V.Petrošienė.