Potvyniai dažnai atneša daug rūpesčių apsemiamų teritorijų gyventojams, kelia grėsmę jų sveikatai, gyvybei. Todėl reikia žinoti, kaip elgtis, kad potvynio metu būtų išsaugota sveikata.

     Potvynio vanduo gali užteršti gyventojų šachtinių šulinių vandenį. Su potvynio vandeniu į šulinius gali patekti paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Ligų sukėlėjais gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai.
     Potvynio metu šachtiniai šuliniai gali būti tiesiogiai užliejami potvynio vandeniu. Tačiau taip pat reikėtų stebėti, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Tai gali reikšti, kad šulinio sienelės yra nesandarios ir teršalai į vandenį gali patekti ne tik užliejus šulinį, bet ir per plyšius.
     Jei į žmogaus organizmą patenka pakankamas ligai sukelti ligos sukėlėjų kiekis, žmogus gali susirgti. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos.
     Todėl pirmiausia potvynio metu svarbu pasirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu.
     Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė paprastai nenukenčia nuo potvynio vandens. Jei dėl kokių nors priežasčių jis tampa nesaugus, apie tai gyventojus privalo informuoti vandens tiekėjas bei atsakingos tarnybos.
     Tačiau šachtinių šulinių, ypač prastai prižiūrimų, vandens kokybė labai priklauso nuo potvynio metu išplitusios taršos.
     Potvynio apsemtose teritorijose šachtinių šulinių vandens nereikėtų gerti, naudoti maisto gaminimui, dantų valymui. Jeigu maisto produktai lietėsi su potvynio vandeniu, jų vartoti taip pat nederėtų.
     Kad apsisaugotų nuo per vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, potvynio metu gyventojams rekomenduojama geriamąjį šulinių vandenį virinti, tačiau saugiausia tokiu atveju yra vartoti fasuotą pirktinį vandenį. Virintu vandeniu patartina plauti ir vaisius bei daržoves. Atmintina, kad virinimas negelbsti nuo cheminės taršos: nitratų, pesticidų, sunkiųjų metalų ir kt.
     Patartina vengti tiesioginio kontakto su potvynio vandeniu. Jei tai neįmanoma, avėkite vandeniui nepralaidžius guminius batus, mūvėkite gumines pirštines. Jei teko liestis prie daiktų, buvusių potvynio vandenyje, būtina itin kruopščiai su švariu vandeniu ir muilu nusiplauti rankas. Jeigu tokios galimybės nėra – nusivalykite jas vienkartinėmis dezinfekuojančiomis servetėlėmis.
     Potvynio metu dalis gyventojų gali likti be elektros energijos. Ne šaldytuve laikomas maistas, ypač vištiena, žuvis, pienas, kiaušiniai, greitai genda, todėl padidėja tikimybė juo apsinuodyti. Taip pat ne šaltai laikomuose maisto produktuose kur kas sparčiau dauginasi įvairios bakterijos, o tai ženkliai padidina užkrečiamųjų ligų riziką.
     Pasibaigus potvyniui, kad išvengti per vandenį plintančių žarnyno užkrečiamųjų ligų, gyventojai turėtų griežtai laikytis asmens higienos patarimų, nevalgyti rūsiuose užlietų vaisių ir daržovių, kitų vandenyje mirkusių maisto produktų. Būtina išvalyti ir dezinfekuoti šachtinius šulinius ir jų vandenį naudoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
     Potvynio vandenyje esantys virusai ir bakterijos gali sukelti susirgimą patekę per pažeistą odą įsipjovus, nusibrozdinus ar kitaip ją pažeidus. Tokios žaizdos gali atsirasti tvarkant potvynio padarinius. Labai svarbu susižeidus dezinfekuoti pažeistą vietą, uždėti marlinį tvarstį ar užklijuoti pleistrą. Siekiant apsaugoti odą nuo sužeidimų ir užteršto vandens poveikio, reikėtų mūvėti gumines pirštines, avėti guminius batus.
     Gyventojai, vos pajutę apsinuodijimo ar užkrečiamosios ligos požymius (karščiavimą, pykinimą, viduriavimą), nedelsiant turi kreiptis į šeimos gydytoją.