Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai tik grožio procedūras atlikti turintys teisę kosmetikai teikia gydomosios kosmetikos paslaugas.
Oda – tai visą kūną dengiantis, pats didžiausias žmogaus kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis – sudaro bendrąją kūno dangą. Ji tampri ir padeda saugoti kūną. Žmogaus oda yra 1,5 mm storio, kai kuriose vietose (vokų, lytinių organų) ji plonesnė – 0,5 mm, kai kur storesnė (padų) – apie 3 mm.
Negrįžtami odos pakitimai atsiranda gyvenimo trečiajame dešimtmetyje, tačiau jie dar ilgai lieka nepastebimi. Odos senėjimas – tai natūralus genetiškai užprogramuotas kompleksinis procesas. Oda sensta dėl sulėtėjusių biologinių procesų organizme, saulės poveikio ir žalingų įpročių. Dėl to blogėja kraujo patekimas į ląsteles, palaipsniui mažėja drėgmę sulaikančių medžiagų ir lipidų kiekis odoje, suardoma apsauginė odos plėvelė, lėtėja kolageno sintezė, mažėja natūralus hialurono rūgšties kiekis, oda netenka stangrumo ir elastingumo, sumažėja drėgmės kiekis dermoje ir oda plonėja. Neįmanoma sustabdyti odos senėjimo, sąlygoto vidinių procesų, tačiau jį galima sulėtinti, apsisaugant nuo saulės, nerūkant, vengiant žalingų įpročių.
Atsiradus galimybei specialių preparatų dėka kovoti su nepageidaujamais požymiais (odos plonėjimu, veido kontūrų pilnumo praradimu ir raukšlių atsiradimu), galima sumažinti ar visiškai panaikinti nosies, lūpų, tarpuakio, taip pat aplink lūpas esančias raukšles, galima patobulinti veido simetriją – suteikti didesnę apimtį skruostams, lūpoms, išryškinti jų kontūrą.
Kas yra mezoterapija?
Šiandien viena iš populiariausių jauninančių grožio procedūrų – mezoterapija, kuri literatūroje apibūdinama kaip medicininė procedūra (technika). Mezoterapija gali būti neinvazinė ir invazinė. Neinvazinės mezoterapijos metu odos vientisumas nepažeidžiamas, t. y. įvairių preparatų mišiniai į gilesnius odos sluoksnius patenka aparatų (pvz. elektroporacijos ir pan.) pagalba. Invazinės (adatinės) mezoterapijos metu į odą (poodį) švirkščiamos įvairios veikliosios medžiagos ir jų mišiniai. Mezoterapijos technika plačiai taikoma įvairiose medicinos srityse: ortopedijoje ir traumatologijoje, sporto medicinoje, neurologijoje, ginekologijoje ir kt. Pastaruoju metu invazinės mezoterapijos procedūros populiarėja dermatologijos, estetinės medicinos bei kosmetologijos srityse.
Kokie preparatai naudojami mezoterapijos procedūros metu?
Mezoterapijos metu į odą (poodį) gali būti švirkščiami vitaminai, amino rūgštys, hialurono rūgštis, fermentai, augaliniai ekstraktai, vaistai, antioksidantai, mikroelementai ir kt.
Hialurono rūgšties preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukšlių išlyginimui).
Clostridium botulinum toksino preparatai užregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų ir Bendrijos vaistinių preparatų registruose ir vartotini kaip vaistai.
Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) (toliau – Reglamentas), kosmetikos gaminio sudėtyje negali būti vaistinių medžiagų: antibiotikų, hormonų, žmonių ląstelių ir audinių produktų ir kitų draudžiamų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų, o leistų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų gatavame gaminyje. Pabrėžtina, kad Reglamento II priede „Kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašas“ vakcinos, toksinai ir serumai priskirti draudžiamiems kosmetikos ingredientams. Taip pat Reglamente yra nurodyta, kad medžiaga arba mišinys, skirtas ryti, įkvėpti, švirkšti ar implantuoti į žmogaus kūną, nelaikomi kosmetikos gaminiais.
Teisės aktai
Lietuvos sveikatinimo normoje SN 1: 1995 „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ nustatytos kosmetikių (kosmetikų) funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė. Normoje nurodyta, kad kosmetikės (kosmetiko) kompetencijai priskirtinos tik higieninės (sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes) ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos.
Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nuostatose nurodyta, kad odos, odos priedų ir poodžio pažeidimų gydymas, odos atsluoksniavimas, lazerioterapija yra priskirtini gydytojo dermatovenerologo kompetencijai.
Lietuvos medicinos normoje MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustatyta, kad injekcijos (į odą, poodį, raumenis, veną) atlikimas yra bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija.
Kokie specialistai ir kokiose įstaigose gali atlikti mezoterapiją?
Kosmetikės (kosmetikai) gali teikti tik higieninės kosmetikos paslaugas, padedančias išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį, profilaktinėmis priemonėmis išsaugoti odos ir jos priedų fiziologines savybes ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos, tokios kaip permanentinis (ilgalaikis) makiažas.
Gydomosios kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus) ir gydomosios chirurginės kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant) veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai. Odos, odos priedų ir poodžio pažeidimų gydymą, taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos (skystu azotu bei angliarūgštės sniegu) metodus, odos atsluoksniavimą, senėjančios odos ir hiperhidrozės koregavimą konservatyviaisiais ir invaziniais metodais; lazerioterapiją gali teikti gydytojas dermatovenerologas (prireikus su bendrosios praktikos slaugytoja), turintis medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Šios paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir leidimą – higienos pasą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai.
Bendrosios praktikos slaugytojas turi turėti bendrosios slaugos praktikos licenciją ir bendrąja slaugos praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, ir leidimą-higienos pasą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, o procedūras (intervencijas) atlikti vadovaudamasis gydytojo paskyrimais.
Todėl, renkantis grožio paslaugą, reikėtų pasidomėti, koks specialistas ją atliks, kokie preparatai bus naudojami. Netinkamai pasirinkta paslauga ar nekvalifikuotų specialistų teikiamos paslaugos gali ne tik sukelti neigiamas pasekmes, bet ir pakenkti sveikatai.
