Logo
 Spausdinti šį puslapį

Vytautas Lukošius: „Be futbolo mes negyvenome“

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
VšĮ „Gargždų futbolas“ nuotr. VšĮ „Gargždų futbolas“ nuotr.

Tie, kas stebi „Bangos“ žaidimą, sunkiai tiek Gargžduose, tiek kituose stadionuose įsivaizduoja futbolą be garsiųjų fanų šūkių ir be Vytauto Lukošiaus.

 

Pateikiame Jums ištraukas iš interviu su Vytautu Lukošiumi. Daugiau detalių ir epizodų iš to meto „Bangos“ gyvenimo galėsite rasti metų pabaigoje planuojamoje išleisti „Bangos“ istorijoje.

 

Kaip susidomėjote futbolu?

O kas Gargžduose nėjo į futbolą ir nežaidė? Dar į Silikatinio stadioną lakstydavome futbolo žiūrėti. Iš pradžių buvo „Silikatininkas“, vėliau – „Banga“.

Patys kamuolį pradėjome spardyti, kai dar buvo senasis miesto stadionas, kur dabar yra „Ąžuoliuko“ darželis. Esame vienmečiai su Eugenijumi Kundrotu, tai klasėmis vieni prieš kitus žaisdavome. Gargžduose buvo labai populiarios tarpgatvinės varžybos. Tikri liūtai buvo Komjaunimo, Klaipėdos ir Pionierių gatvės. Be futbolo mes negyvenome. Vasarą kamuolį iki dvyliktos valandos vakaro visi spardydavome.

Būdami vaikais esame žaidę pirmąsias vaikų futbolo rungtynes. Treneriu buvo F.Finkelis. Tose rungtynėse aš stovėjau vartuose. E.Kundrotas buvo toks kaip tos komandos vedlys. Žaidėme Silikatinio stadione ir žiauriai daug gavome nuo Klaipėdos.

Beje, ir už „Bangą“ esu žaidęs. Tikriausiai buvo septyniolika metų ir mokiausi paskutiniuose Plungės technikumo kursuose. Ir kaip tik į Plungę žaisti Tiesos taurės rungtynių atvažiavo „Banga“. Jau turėjom po paskaitų važiuoti namo, bet mane pasikvietė ir sako: „Vytautai, palaikyk vartus antram kėlinyje“. „Banga“ tada vartininko neturėjo. Tai esu vienerias oficialias rungtynes už „Bangą“ sužaidęs.

 

Kaip tapote aktyviu fanu?

Vaikystėje pirmą kartą visą didžiulę euforiją pajutau, kai „Banga“ kažkuriais metais su Vilniaus komanda žaidė. Greičiausiai su „Pažanga“. Tiek daug žmonių Silikatinio stadione vieną kartą gyvenime temačiau. Visas Statybinių medžiagų kombinatas buvo susirinkęs.

O važinėti pradėjome, kai „Banga“ į aukščiausiąją lygą 1994 metais išėjo. Mes keturi - aš, mano bolis, amžiną atilsį, Sigitas, Artūras Bubelis, pravarde „penki nulis“, ir Rimas Vainoras - kažkaip įsiprašydavom pas A.Blinstrubą į autobusą ir mus nuveždavo.

Gargžduose jau skambėdavo skanduotė – „Kas laimės, kas laimės“. Kažkuriose rungtynėse Vilniuje dar sušaukiau: „Trūks plyš, bet laimės“, nors gavome ar penki nulis, ar šeši nulis. Ir vilniečiai po to pasakojo, kad nustebę buvo – paskutinės minutės, o keli gargždiškiai šaukia: „Trūks plyš, bet laimės“.

 

Kada fanų būrys išaugo?

Rimčiau viskas įsivažiavo 2006 metais. Iš pradžių viską darė Matas Bieliauskas. Buvo taip sutarta, kad jei kas planuojate važiuoti - pranešate Matui prieš kelias dienas, kad kokį autobusą surastų. Paskui Matas atsisakė, tai išrinkome vadu Vytautą Ruškį. Geras vaikis, bet veiklos nelabai tesimatė. Paskui jau brolį Saulių paskyrėme, o visa žmonių rinkimo veikla atiteko man. Kadangi buvau laisvesnis nuo darbų, tai per dieną ir skambindavau: „Važiuoji ar nevažiuoji?“. Po to dar eini ir pinigų ieškai autobusui. Tada ir prasidėjo nuolatinis važiavimas su komanda. Ir tebevažiuojame iki šiol.

Jei kalbėtume apie dabartinius laikus, tai ačiū tiems, kurie Lietuvėlę nuvarė. Ekonomika ir emigracija atsiliepė ir tribūnai. Kažkas neišgali tų dviejų eurų, kažkas išvažiavęs į užsienį. O kai žmonės nebeina, tai ir užmiršta.

 

Kokie įspūdžiai įstrigo iš to gyvenimo tribūnose?

Pats didžiausias nuosmukis Gargžduose buvo, kai susikūrė V.Liutiko „GMT-83“ ir toje pačioje lygoje pradėjo žaisti. Už „GMT-83“ niekas nesirgo. Mes pasakėme: „Sirgsime tik už „Bangą““.

„Bangos“ pačios blogiausios rungtynės buvo Šiauliuose su „Mažeikiais“, kai pirmaudami 2:0, sužaidėme 2:2, nes tikriausiai taip norėjo kai kurie žaidėjai.

O įspūdingiausių sąraše yra daug rungtynių su „Žalgiriu“. 2014 metais, kai Gargžduose 1:2 pralošėme „Žalgiriui“, nors manėme, kad Karolis ištraukė nuo vartų linijos. Įspūdingos buvo Vilniuje Taurės rungtynės 2010 metais. Ir dar vienos įsiminė, kai žaidėme Vilniuje: Darių Žutautą pastūmė į nugarą ir jis nuvirto ant kamuolio jau už galinės linijos, bet vis tiek paskyrė baudinį į mūsų vartus.

 

Jei turite informacijos, medžiagos (straipsnių, nuotraukų, skelbimų) iš „Bangos“ ar futbolo Gargžduose istorijos, kviečiame pasidalinti šiais lobiais. Kreiptis elektroniniu paštu – arba į klubą (Kvietinių g. 26, Gargždai).

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,