Logo
 Spausdinti šį puslapį

2016-ieji jau bus įrašyti į organų donorystės istoriją

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Gintarės Plungienės nuotrauka. Gintarės Plungienės nuotrauka.

    Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nors 2016-ieji dar nesibaigė, jau aišku, kad jie neabejotinai bus įrašyti į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją. Šie metai bus įsimintini dėl akivaizdžiai gerėjančios situacijos organų donorystės ir transplantacijos srityje bei dėl įdiegto naujo donorystės modelio.


    Pirmą kartą recipientas tapo organų donoru


    2016-ųjų ruduo bus įsimintinas tuo, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje pirmą kartą Lietuvos donorystės istorijoje organų donoru tapo recipientas – žmogus, pats kelerius metus gyvenęs su transplantuotu inkstu.
    Šiam donorui konstatavus smegenų mirtį, transplantacijai buvo paimtos jo kepenys. Kiti organai netiko dėl medicininių kontraindikacijų. Lietuvoje neatsiradus tinkamo recipiento, kepenys buvo pasiūlytos Eurotransplant organizacijai ir išgabentos į Vokietijos kliniką.


    Įdiegtas naujas donorystės modelis


    2016 metų liepos 21-oji bus minima kalbant apie donorystės ir transplantacijos procesą Lietuvoje – tądien Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų komanda paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą.
    Patvirtinus donoro smegenų mirtį ir įvykus asistolijai (sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui), Kauno klinikų gydytojai reanimatologai anesteziologai priėmė skubų sprendimą donorą ruošti kaip neplakančios širdies donorą. Atlikus tyrimus buvo nuspręsta transplantacijai imti šio donoro inkstus ir ragenas.
    Iki šiol, gelbstint transplantacijos laukiančių žmonių gyvybes, Lietuvoje buvo taikomi du organų donorystės modeliai – gyvoji donorystė ir donorystė po smegenų mirties. Pradėjus taikyti ir trečiąjį – neplakančios širdies – donorystės modelį, tikimasi išgelbėti dar daugiau inkstų transplantacijos laukiančių recipientų.


    Jauniausias recipientas ir donoras


    Dar vienas neeilinis įvykis organų donorystės procese, įrašomas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų istoriją. Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje buvo paruoštas jauniausias donoras (9 dienų) ir širdies transplantacija atlikta jauniausiam recipientui (36 dienų). Iki šiol jauniausi recipientai, kuriems buvo transplantuotos donorinės širdys, buvo 3 mėnesių kūdikiai. Abiems recipientams donorinės širdys buvo atgabentos iš kaimyninės Latvijos. Mūsų šalis – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje tokios operacijos atliekamos.


    Statistika – geresnė už pernykštę


    Nors neabejotinai sėkmingiausiais metais organų donorystės ir transplantacijos srityje iki šiol buvo 2015-ieji, bet šių metų trijų ketvirčių duomenys sako, kad 2016-ieji bus dar sėkmingesni.
    Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atliktos 198 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, o šiais metais (rugsėjo 26-osios duomenimis) jau atliktos 187 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos.
Šiemet efektyviais donorais (kai transplantacijai buvo paimtas bent vienas organas ar audinys) jau tapo 51, kai pernai per visus metus buvo 57. Akivaizdu, kad šiemet organų donorystei pritaria daugiau mirusiųjų artimųjų, nei pernai – šiemet artimųjų prieštaravimas sudaro 21 procentą, pernai buvo 29 procentai.
    Iki metų pabaigos liko dar trys mėnesiai, tačiau kai kurių atliktų transplantacijų rodikliai jau dabar lenkia pernykščių metų statistiką.
    Pernai per visus metus buvo transplantuota 14 kepenų, šiemet – jau 19, ragenų atitinkamai – 49 ir 57; kasos ir inksto komplekso transplantacijos atitinkamai 1 ir 2; širdies ir plaučių komplekso – 0 ir 1. Širdies transplantacijų šiemet atlikta 13, pernai – 17, gyvo donoro inkstų transplantacijų šiemet atlikta 5, pernai – 9, mirusių donorų inkstų šiemet transplantuota 88, pernai – 106.
    Rugsėjo 1-osios duomenimis, donorinio organo ar audinio (ragenos) Lietuvoje laukia 334 recipientai. 102 iš jų – laikinai ne recipientai (t.y. jiems dėl tam tikrų priežasčių transplantacijos šiuo metu atlikti negalima). Inkstų transplantacijos laukia 149 žmonės (67 – laikinai ne recipientai), kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7 (3 – laikinai ne recipientai), širdies – 35 (4 – laikinai ne recipientai), plaučių – 9, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 55 (28 – laikinai ne recipientai), ragenų – 75.
Sutikimą donorystei galima užpildyti internetu puslapyje www.transplantacija.lt. Vis dažniau žmonės renkasi šį būdą: nuo 2014 metų, kada ir buvo pasirašytas elektroninį būdą įteisinantis ministro įsakymas, šiuo būdu pasirašyti 3816 sutikimai, iš jų – 912 šiemet.
    Pritarimą po savo mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei šiuo metu Lietuvoje yra išreiškę 22 868 gyventojai – 7950 vyrų ir 14 918 moterų.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,