Turbūt kiekvienas yra girdėjęs apie Čikagos miestą – būtent į jį traukia daugelis lietuvių emigrantų. Lietuvių ten tiek daug, jog leidžiami lietuviški laikraščiai, veikia lietuviškų produktų parduotuvės ir kavinės. Net juokaujama, kad ten net nebūtina mokėti anglų kalbos. Tačiau lietuviams nebūtų kur važiuoti uždarbiauti, jei ne prancūzų jėzuitai – jie 1674 metais gruodžio 4 dieną įsteigė Čikagos miestą.
Čikaga dar vadinama Antruoju miestu, Vėjų miestu, Miestu su plačiais pečiais. O tikrasis jos pavadinimas kilo iš vienos vietinės indėnų genties kalbos. Indėnai pelkes, ant kurių vėliau buvo pastatyta Čikaga, vadino „Checagou“ – česnakai arba laukiniai svogūnai. Šiuo vardu keliautojai iš Europos pavadino upę, kurios vardą rašydavo „Chetagu“ arba „Shikago“.
Čikaga yra antrasis pagal dydį JAV miestas – svarbus pramonės ir transporto centras. Čikagoje, kartu su priemiesčiais ir devyniomis aplinkinėmis apygardomis gyvena beveik 10 mln. gyventojų.
Šią dieną 1905 metais Vilniuje prasidėjo Didysis Vilniaus Seimas.
O 1808 metais Napoleonas panaikino Ispanijos inkviziciją. 1918 metais Nacionalinis susirinkimas paskelbė Serbų, Chorvatų ir Slovėnų karalystę. Po 11 metų karalystė pavadinta Jugoslavija.
Barborų diena
Gruodžio 4-oji – šv.Barboros vardo diena. Ši šventoji vadinama visų, kurie mirė ne sava mirtimi, globėja. Ji globoja tuos, kurie mirė per nelaimingą atsitikimą. Tikima, jog meldžiantis šv.Barborai galima apsisaugoti nuo gaisrų bei žaibų.
Senos legendos pasakoja, kad Barbora buvusi turtuolio iš Mažosios Azijos dukra. Tėvas taip saugojęs Barborą, jog uždaręs ją bokšte – kad gerbėjai nesuviliotų. Barbora įtikėjo, priėmė krikštą – tėvas ją už tai pasmerkė. Romėnų valdžia merginą nukankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties Barboros tėvą nutrenkė žaibas.
Barbora graikų kalboje reiškia svetimšalę.
Vardadienį taip pat švenčia Osmundas. Šis vardas anglosaksiškai reiškia Dievo gynėją. Sveikinti taip pat galima Vainotą – žygūną ir Liugailę – stipriąją.