Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 dienos žvejyba naudojant gyvas žuveles masalui draudžiama. Tačiau yra ir gerų žinių, gruodžio 31-ąją baigiasi draudimas žvejoti upėtakius, lašišas ir šlakius.

Kaip ir kasmet nuo sausio 1 d. visoje šalyje įsigalioja draudimas žvejoti masalui naudojant gyvas žuveles. Nuo naujų metų iki vasario 1d. lydekas dar leidžiama žvejoti su dirbtiniais masalais ir dalimi negyvos žuvelės. Vienos žūklės metu galima sugauti nedaugiau kaip 3 ir nemažesnes kaip 45 cm ilgio lydekas.

Mažesnė ir daugiau sugautų lydekų turi būti nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį. Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekų žvejyba mūsų šalyje draudžiama. Taip pat nederėtų pamiršti, kad vienas žvejys gali naudoti nedaugiau, kaip keturis žvejybos įrankius.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu numato baudą iki 289 eurų ir įrankių bei priemonių konfiskavimą. Be to neteisėtai sugautos žuvys gali kainuoti brangiai. Skaičiuojama gamtai padaryta žala, tad už vieną neteisėtai sugautą lydekaitę tektų pakloti dar beveik 160 eurų.

Yra ir gerų naujienų gruodžio 31-ąją baigiasi draudimas žvejoti upėtakius, lašišas ir šlakius. Šiemet rudeniniai draudimai baigsis viena diena anksčiau, nes gruodžio 31-oji šeštadienis ir tokiu atveju, kai paskutinė draudimo diena sutampa su savaitgaliu, žvejoti leidžiama pradėti anksčiau.

Tiesa norintiems žvejoti lašišines žuvis paprasto mėgėjų žvejybos leidimo nepakanka. Reikia įsigyti vadinamąją licenciją – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Taip pat reikėtų nepamišti, kad lašišines žuvis galima gaudyti nemažesnes kaip 65 centimetrų ir vienos žvejybos metu galima sugauti tik vieną žuvį.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą numato baudą iki 579 eurų. Be to už neteisėtai sugautą žuvį, priklausomai nuo jos rūšies, tektų pakloti nuo beveik 160 iki 633 eurų.

Kaip ir kasmet siekiant užtikrinti žuvų išteklių kontrolę aplinkosaugininkai rengs reidus ir tikrins vandens telkinius, o gyventojai ir žvejai pastebėję aplinkosauginius pažeidimus raginami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.