Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, jog, pateikę prašymą sutrumpinti izoliacijos laikotarpį, kai ne anksčiau nei 7 izoliavimo dieną atliktas PGR tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas, jei žmogus nejaučia koronavirusinei infekcijai (COVID-19 ligai) būdingų simptomų, patvirtinimo iš NVSC laukti neprivalote.

Įprastai, pateikus prašymą sutrumpinti izoliacijos terminą, atsakymas apie sutrumpintą izoliacijos terminą išsiunčiamas elektroniniu paštu dar tą pačią dieną, tačiau dėl šiuo metu išaugusio tokių prašymų kiekio taip greitai atsakymų pateikti nespėjama.

Todėl, jei išpildomos sąlygos – PGR testas atliktas ne anksčiau nei 7 dieną po sąlyčio ir žmogus nejaučia jokių simptomų, testas neigiamas – tai yra pakankami įrodymai nesiizoliuoti, net jei nesulaukėte NVSC atsakymo. Svarbu tai, kad prašymas privalo būti pateiktas ČIA.

Aplinkos apsaugos departamentas, siekdamas atliekų vežimo pažeidimų prevencijos ir efektyvesnės kontrolės, birželio mėnesį pradeda nauja aplinkosaugine akcija „Atliekų vežimas“.

Visą birželį bus vykdoma tiek tarpvalstybinių, tiek vietinių atliekų vežimo keliuose pažeidimų prevencija. Kad užkardytų atliekų vežimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, aplinkosaugos pareigūnai tikrins atliekų pakrovimo ir iškrovimo vietas, transporto priemones.

„Aplinkosaugininkai šalies keliuose tikrins atliekas gabenančius atliekų vežėjus. Šių reidų metu reikėtų nenustebti, jei bus patikrinti gabenant reikalingi dokumentai, apžiūrima transporto priemonė ar vežamas krovinys. Esant poreikiui ir kilus įtarimų, gabenamą krovinį pareigūnai gali ir pasverti“, – apie akciją kalbėjo departamento direktorius Raimondas Sakalauskas.

Pasak departamento vadovo, vežantys atliekas krovininiais automobiliais turi atsižvelgti į pagrindinius reikalavimus: krovinio svoris turi atitikti gabenimo dokumentuose nurodytą svorį, būtina turėti galiojančias sutartis su gavėjais, krovinio dokumentai turi būti tvarkingi.

„Ši akcija itin svarbi nusižengimų prevencijai: mūsų tikslas – ne tik bausti ar užkirsti kelią galimiems pažeidimams, bet ir skatinti laikytis aplinkos apsaugos įstatymų, būti sąmoningiems ir rūpintis aplinka ir gamta“, – sako departamento direktorius.

Prie šios aplinkosaugininkų organizuojamos akcijos prisijungs ir kitų tarnybų pareigūnai bei specialistai.

Už atliekų įvežimo ar importo į Lietuvą reikalavimų pažeidimą ir už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus atsakingiems asmenims bus rašomi protokolai ir skiriamos nuobaudos. Administracinių nusižengimų kodeksas už pažeidimus numato baudą nuo 30 iki 3 000 eurų. Už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą numatyta nuo 600 iki 1 200 eurų bauda.

Saugesnio interneto savaitę emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ pristato Lietuvos vaikams ir paaugliams adaptuotą mobiliąją programėlę „SOS: elektroninės patyčios“. Ši programėlė Vokietijos „Saugesnio interneto“ programos partnerių „Klicksafe“ sukurta kaip pirmoji pagalba, patyrus elektronines patyčias internete ar mobiliuoju telefonu.

Vaikai ir paaugliai, susidūrę su skaudinimu ar kitomis nemaloniomis patirtimis internete, vis dažniau ieško pagalbos. Praėjusiais metais „Vaikų linija“ sulaukė beveik 2,5 karto daugiau kreipimųsi dėl grėsmių internete nei 2016 metais – iš viso 860 skambučių ir laiškų šia tema. Dažniausiai vaikų minėtas sunkumas, susijęs su bendravimu internete – elektroninės patyčios.

„Mokykloje, kieme ar kitose vietose vykstančios patyčios kartais persikelia ir į virtualią erdvę. Bendraudami internete, paaugliai gali susidurti su elektroninėmis patyčiomis. Tokiais atvejais jie labai išgyvena, pasimeta ir nebežino, ką daryti, o apie tokias patirtis vengia pasakoti tėvams ar kitiems suaugusiems, nes bijo jų reakcijos arba abejoja, kad tėvai jiems galėtų padėtų, – pastebi „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. – Labai tikimės, kad naujoji programėlė suteiks paaugliams reikalingos informacijos, patarimų ir padės sužinoti, kokių veiksmų jie gali imtis ir kur kreiptis pagalbos, patyrę elektronines patyčias.“

Mobiliojoje programėlėje „SOS: elektroninės patyčios“ svarbiausius patarimus, ką daryti, nukentėjus nuo elektroninių patyčių, trumpais vaizdo įrašais pateikia paaugliai Emilija ir Tomas. Šie bendraamžiai patarėjai pirmiausia ragina paauglius nusiraminti, nepanikuoti ir kiek įmanoma ramiau ieškoti pagalbos, papasakojant apie patirtas patyčias internete tėvams, mokytojams arba „Vaikų linijai“.

Paaugliai mokomi išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, daryti ekrano nuotraukas, užblokuoti juos skaudinančius asmenis ir apie jų netinkamą elgesį pranešti socialinių tinklų ar programėlių administratoriams.

Taip pat elektroninių patyčių pirmosios pagalbos programėlėje galima rasti vizualių instrukcijų, kaip socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ ar programėlėje „WhatsApp“ pranešti apie skaudinantį kitų elgesį, netinkamą turinį ir kaip blokuoti besityčiojančius asmenis. O svarbiausia žinutė, kurią stengiamasi perduoti visiems jauniesiems interneto vartotojams, kad niekas neturi teisės juos skaudinti.

Nemokamą Lietuvai adaptuotą programėlę „SOS: elektroninės patyčios“ („Cyber-Bullying First Aid App“) į savo telefonus galima atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ interneto parduotuvių.

Nors elektroninės patyčios išlieka aktualiausia tema, praėjusiais metais vaikai ir paaugliai kreipėsi į „Vaikų liniją“ ir dėl kitų bauginančių patirčių internete. Skambučiais, laiškais ir pokalbiais gyvai internetu vaikai pasakojo apie elektroninius nusikaltimus virtualioje erdvėje, matytą ar atsisiųstą potencialiai žalingą arba nelegalų turinį, rūpinosi savo reputacija socialiniuose tinkluose, nerimavo dėl privatumo apsaugos ir įvairių privatumo pažeidimų, dalijosi gąsdinančiomis patirtimis, susijusiomis su nepageidaujamais kontaktais iš nepažįstamų žmonių. Vaikus taip pat neramino internete matyta ar rasta informacija savižudybių ir savęs žalojimosi temomis.

Vaikai ir paaugliai, susidūrę su grėsmėmis ir skaudinančiomis patirtimis internete, gali kreiptis pagalbos į „Vaikų liniją“ nemokamu telefono numeriu 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val., taip pat laiškais ir pokalbiais gyvai internetu svetainėje vaikulinija.lt.

Visi interneto naudotojai, pastebėję neteisėtą ar žalingą turinį (pavyzdžiui, smurtą, patyčias, pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, nesantaiką kurstantį turinį ir pan.), kviečiami apie tai pranešti LR Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija: https://pranesk.draugiskasinternetas.lt/.

„Vaikų linija“ kartu su partneriais – Švietimo informacinių technologijų centru, LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“ – įgyvendina Saugesnio interneto projektą („Safer Internet Centre Lithuania: draugiskasinternetas.lt II“) pagal CEF Telecom 2015-1 – Europos infrastruktūros tinklų priemonės Saugesnio interneto programą.

Ši programa vykdoma 30-je Europos Sąjungos šalių, sukūrus nacionalinius Saugesnio interneto centrus, kurie informuoja visuomenę, kaip saugiai naudotis internetu, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su grėsmėmis internete, ir kovoja su žalingu bei nelegaliu turiniu virtualioje erdvėje.

Iš užsienio į Lietuvą atkeliaujančios pašto siuntos, kuriose – ir internetiniai pirkiniai, ir kalėdinės dovanos artimiesiems, prieškalėdiniu laikotarpiu keliauja ilgiau nei įprastai. Keleriopai išaugęs pašto siuntų srautas, susidariusios spūstys tarptautinėse logistikos grandyse, žiemos pūgos, neretai paralyžiuojančios oro uostų darbą ir krovinių pervežimą – tai veiksniai, kurie lemia ilgesnę nei neįprasta pašto siuntų transportavimo trukmę.

„Tarptautinės pašto siuntos dažnai transportuojamos per kelias valstybes, todėl jų kelionės trukmė priklauso ir nuo šalies, iš kur atkeliauja siunta, geografinės vietos, ir nuo transportavimo sąlygų, kurioms įtaką daro įvairūs nenumatyti išorės veiksniai.

Atšaukti skrydžiai dėl prastų oro sąlygų ar kitos aplinkybės, stabdančios logistiką, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių gali užtrukti ir pašto siuntų pristatymas“, – pažymi Lietuvos pašto Pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis.

Laikinai buvo uždarytas Briuselio oro uostas, o praėjusią savaitę vienas iš svarbiausių Europos tranzitinių oro uostų – Frankfurto oro uostas dėl pūgos atšaukė apie 250 skrydžių, tarp jų ir tokių, kuriais tranzitu gabenami kroviniai ir pašto siuntos.

„Tokie atvejai, kai dėl prastų oro sąlygų sutrinka tarptautinių krovinių ir pašto siuntų transportavimas, žiemos laikotarpiu yra dažni“, – teigė A. Šimonis.

Prieš Kalėdas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalių paštuose išauga pašto siuntų srautas.

„Esame maksimaliai padidinę pašto siuntų skirstymo pajėgas, todėl padidėjusią siuntų srauto apimtį Lietuvos pašto logistikos centruose apdorojame operatyviai. Stengiamės kuo sparčiau apdoroti iš užsienio gautas pašto siuntas, tačiau nemažai priklausys ir nuo to, kada pašto siuntas pristatys užsienio šalių paštai“, – aiškino Pašto operacijų direktorius A. Šimonis.

Kuo anksčiau prieš Kalėdas yra išsiunčiamos pašto siuntos, tuo didesnė tikimybė, kad adresatus jos spės pasiekti iki švenčių. Iš Europos šalių siunčiamos pašto siuntos, pasak A. Šimonio, kol kas atkeliauja be didesnių trikdžių, tačiau laukiamas didžiausias iš elektroninės prekybos milžinės Kinijos atkeliausiantis pašto siuntų srautas – per vadinamąjį „juodąjį penktadienį“ įsigyti pirkiniai – dar nėra pasiekęs Lietuvos.

Taip pat A. Šimonis atkreipia dėmesį, kad tarptautinių pašto siuntų, ypač siunčiamų iš Lietuvos ir gaunamų iš trečiųjų šalių (JAV, Rusijos, Kinijos ir kt.), pristatymas bus spartesnis, jeigu muitinės deklaracijos užpildytos teisingai ir tinkamai.

„Neretai siuntos deklaravimas užtrunka, kai nepateikiama arba pateikiami neteisingai užpildyti siuntos ir joje siunčiamų prekių dokumentai. Gyventojams, norintiems išvengti nesklandumų, prieš siunčiant prekes ar laukiant siuntų iš užsienio rekomenduojama susipažinti su pašto siuntų deklaravimo taisyklėmis, taip pat priminti siuntėjui, kad šis užpildytų CN 22 ir CN 23 muitinės deklaraciją“, – teigė A. Šimonis.

Baltictransline Jums papasakos, kokius dokumentus reikia pateikti muitinei!

Lietuvoje darbuotojai energijos stygių darbe dažniausiai maskuoja piktnaudžiaudami kava bei nereguliariais užkandžiais. Bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. darbuotojų išgeria daugiau kavos nei rekomenduoja specialistai, penktadalis darbuotojų nepietauja arba pietauja nereguliariai, o trečdalis itin dažnai lepinasi užkandžiais.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad šie sveikatai žalingi įpročiai – didžiosios dalies biurų darbuotojų kasdienybė, kuri atsispindi ir sveikatos draudimu besinaudojančių darbuotojų išlaidų suvestinėse. Virškinimo sutrikimams gydyti bei skrandžio veiklai gerinti skirti preparatai patenka į dažniausių sveikatos draudimo išlaidų penketuką kartu su odontologo, oftalmologo, dermatologo paslaugomis ir vaistais nuo skausmo.

„Tyrimas parodė, kad daugiau kaip du puodelius kavos darbe išgeriantys prisipažįsta 45 proc. darbuotojų. Toks kavos kiekis, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, yra per didelis, mat optimali, organizmui nekenkianti kavos norma, – iki dviejų puodelių per dieną“, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Jos teigimu, tokia situacija susidaro dėl to, kad kava darbe dažniausiai geriama pernelyg inertiškai, dažniausiai tiesiog iš įpročio, o ne dėl energijos stygiaus.

„Dažnai galvojama, kad kava suteikia energijos, išblaško mieguistumą. Gal taip ir veikia pirmas rytinės kavos puodelis, tačiau jei kalbame apie kavos gėrimą darbe, tai veikiau yra įprotis ir ritualas, kurį žmonės kartoja nesusimąstydami. Yra pavyzdžių, kai niekada anksčiau kavos negėrę kolegos, ją pradeda gerti būtent darbe. Arba į susitikimą atėję žmonės paklausti, ar norės kavos, net nesusimąstydami atsako, kad taip, nors vos prieš pusvalandį ir tiesų jos atsigėrė. Taip kavos darbe ir suvartojama daugiau nei reikia“, – teigia J. Krikščiūnė.

Saikingai vartojama kava nėra sveikatai pavojingas produktas, tačiau būtina žinoti, kaip atpažinti, jog išgėrėte per didelį kiekį kavos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Vygrė Čiužaitė sako, kad pirmiausia nuo per didelio kiekio kavos gali pradėti skaudėti galvą.

„Jei padauginote kavos, pirmasis ir dažniausiai pasireiškiantis simptomas – galvos skausmas, kurį sukelia dėl kofeino pertekliaus padidėjęs kraujospūdis. Taip pat dažnas požymis - tachikardija, kuomet per dažnai plaka širdis, gali pasitaikyti ir permušimų ar aritmijų. Išgėrus per daug kavos vakare galite jausti nuovargį, be to, gali nepavykti lengvai užmigti“, – simptomus vardija vaistininkė

Kava, be jau minėtų simptomų, pasižymi skrandžio rūgštingumą didinančiu poveikiu, todėl jos nereikėtų gerti nevalgius, ar vartoti daug saldumynų „prie kavos“.

„Kofeinas veikia ir kaip diuretikas, todėl gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Verta prisiminti, kad kofeinas – vandenyje tirpi medžiaga, todėl siekiant sumažinti nemalonius simptomus, geriausia būtų tiesiog atsigerti daugiau vandens ir organizmas kofeino perteklių pašalins savaime“, – komentuoja „Eurovaistinės“ darbuotoja.

Dar vienas sveikatai žalingas Lietuvos darbuotojų įprotis – nereguliari mityba bei dažnas užkandžiavimas darbe. Apklausos duomenimis, pietus nereguliariai valgo arba jų iš viso nevalgo kas penktas (20,2 proc.), o dažnai užkandžiauja – kas trečias (33,9 proc.) darbuotojas.

Pasak BTA specialistės J. Krikščiūnės, tokie skaičiai tik patvirtina, kad dirbantiems biure kavos ar užkandžių pertraukėlės – tai ne būdas gauti energijos, bet veikiau galimybė atsitraukti nuo darbo, pabendrauti su kolegomis.

„Dažnai darbuotojai kavos nueina atsigerti ne dėl to, kad jaučiasi mieguisti, bet veikiau dėl socializacijos, galimybės pabendrauti su kolegomis, atitraukti akis nuo kompiuterio, pakeisti veiklos pobūdį. Panašiai nutinka ir su užkandžiais. Toks poreikis puikiai suprantamas, bet tam visgi rekomenduojama rinktis kitas veiklas nei užkandžiavimas ar kavos gėrimas. Labai džiaugiamės ant darbuotojų stalų vis dažniau matydami ne tik garuojančios kavos puodelius, bet ir gertuves su vandeniu“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, darbdaviams, besirūpinantiems darbuotojų sveikata bei gerove, reikia turėti omenyje, kad darbuotojams biure reikia ne vien gero kavos aparato ar bandelių kiekvieną penktadienio popietę. Nemažiau svarbu, kad būtų galimybių pakeisti aplinką bei veiklos pobūdį, po pietų trumpai pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru.

RAIT reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko kovą, joje dalyvavo 1018 žmonių.