Mano Gargždai



Mero pažadas: Gargždų kultūros centras bus pradėtas renovuoti jau kitąmet

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Mero ataskaitos pristatymas Gargžduose. A. Rimkuvienės nuotr. Mero ataskaitos pristatymas Gargžduose. A. Rimkuvienės nuotr.

Pirmadienį, gegužės 22-ąją, Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas susitikimu su Gargždų miesto gyventojais baigė 2016 metų veiklos ataskaitos pristatymo seniūnijose maratoną. Atsiskaityti už atliktus darbus reikalauja Vietos savivaldos įstatymas. Paradoksalu, tačiau didžiausioje – Gargždų seniūnijoje – pasidomėti miesto problemomis ir užduoti tiesioginius klausimus rajono vadovui panoro mažiausias skaičius gyventojų iš visų seniūnijų – viso labo 6.

 

Ieškos finansavimo daugiafunkciam sporto centrui

Daugiausiai gyventojų – 33 – susirinko Priekulės seniūnijoje, toliau pagal aktyvumą rikiuojasi Veiviržėnų (24), Dauparų-Kvietinių (23), Dovilų (23), Endriejavo (22), Kretingalės (20), Judrėnų (17), Vėžaičių (15), Sendvario (14), Agluonėnų (8) seniūnijos.

Gargžduose mero veiklos ataskaitos paklausyti be seniūnijos darbuotojų atvyko Tarybos narys, opozicijos atstovas Nerijus Galvanauskas, Gargždų bendruomenės atstovas Vytautas Čeledinas.

Meras išsamiai perskaitė veiklos ataskaitą, minėdamas konkrečius skaičius: pradedant nuo Tarybos posėdžių ir įsakymų, baigiant demografine rajono statistika. Visą ataskaitą galite rasti ČIA.

V. Dačkauskas trumpai apžvelgė ir Gargždų situaciją, nurodydamas, kad pernai rajono centrui atiteko apie 13 mln. išlaidų – apie 25 proc. viso biudžeto. Daugiausiai lėšų (apie 8 mln.), jo teigimu, prireikė švietimo įstaigų išlaikymui. Meras priminė, kad pernai buvo išasfaltuotos 5 miesto gatvės.

Anot Klaipėdos rajono vadovo, vienas didžiausių laukiančių iššūkių – daugiafunkcio sporto centro statybos Gargžduose. Šiemet jau baigiami šio centro projektavimo darbai ir bus ieškoma finansavimo šaltinių projektui įgyvendinti.

„Vienas iš būdų galėtų būti privataus ir viešojo sektorių partnerystė. Bandysime gauti VIP (Valstybės investicijų programos) lėšų. Mėginsime apeliuoti, kad Gargždai taip pat nusipelno baseino, kaip ir kiti miestai“, – daugiafunkcio centro finansavimo klausimą komentavo rajono meras.

 

Renovuos Gargždų kultūros centrą

Ilgus metus modernizacijos laukusiam Gargždų kultūros centrui pagaliau sužibo viltis. Susitikime meras pažadėjo, kad kitąmet centras turėtų sulaukti taip lauktos renovacijos pradžios.

„Šiais metais planuojame skelbti konkursą Gargždų kultūros centro rangos darbams. Direktorius jau  nurodė Statybos ir kelių priežiūros skyriui rengti pirkimo dokumentus konkursui“, – sakė V. Dačkauskas.

Jo manymu, objekto darbų vertė gali viršyti 2 mln. eurų, tačiau tiksli kaina paaiškės įvykus konkursui.

Meras taip pat atskleidė, kad realiausias finansavimo šaltinis šiam projektui įgyvendinti, jeigu lėšų nebus gauta iš VIP, – skolintos lėšos.

„Galime skolintis 1 mln. eurų. Per du metus tą projektą įgyvendintume. Žinoma, kentės kitos sritys. Gargždai to nusipelnė, jeigu galime investuoti į Girkalių ar Žadeikių kultūros centrus, tai privalome skirti ir Gargždams“, – susitikime kalbėjo meras, pridurdamas, kad darbai galėtų būti pradėti 2018 metais.

 

IMG 4008

Gargždų seniūnijoje mero ataskaitos paklausyti susirinko vos keletas gyventojų. A. Rimkuvienės nuotr.

 

Kokie prioritetai?

Tarybos narys N. Galvanauskas merui priekaištavo dėl planuojamų įgyvendinti projektų prioritetų. Jo teigimu, neteisinga Judrėnų parko rekonstrukcijai skirti 3 mln. eurų, kai investicijų laukia daugybė kitų objektų.

„Pradedame ambicingą projektą Judrėnuose. Du savaitgalius važiavau į Judrėnų parką. Gargždų parke 6 val. ryto yra penkis kartus daugiau žmonių nei per abu savaitgalius Judrėnuose. Ar tikslinga įgyvendinti tokių didelių apimčių projektus, kai turime ir daugybę kitų neįgyvendintų projektų?“, – klausė Tarybos narys.

Atsakydamas meras teigė, kad ne viskas iš karto bus įgyvendinta: „Mes rašysime bendrą paraišką su Latvijos viena savivaldybe. Jeigu negausime finansavimo, apsiribosime žymiai mažesniais darbeliais.“

Meras akcentavo, kad Gargždai pagal gaunamas investicijas nėra nuskriausti: šiemet yra numatytas Kvietinių gatvės šaligatvių tvarkymas, skvero prie knygyno rekonstrukcija. Taip pat rengiamas projektas Kretingos pl. rekonstrukcijai, siekiant užtikrinti saugų patekimą į Lyros g.

 Jo teigimu, ir mažesni miesteliai turi teisę į paramą.

„Nustebau, kad Judrėnuose yra žymiai daugiau žmonių dirbančių su patentais, individualios veiklos liudijimais nei Veiviržėnų, Endriejavo seniūnijose, kuriose gyventojų skaičius žymiai didesnis. Reikia imti pavyzdį iš Judrėnų, kur gyventojai yra optimistai“, – kalbėjo meras.

 

Aptarė 176 sklypų kvartalo situaciją

Susitikime buvo prisimintas ir 176 gyvenamųjų sklypų kvartalo klausimas, kur gyventojai, gavę sklypus už iškeldinimą iš miesto centro, tebelaukia įsipareigotos įrengti infrastruktūros.

Meras informavo, kad iš Savivaldybės lėšų jau yra privesti elektros įvadai prie kiekvieno sklypo, taip pat yra įvykęs konkursas žvyruotų kelių įrengimui (1,2 mln. eurų), tačiau rangovai skundžia vieni kitus – vyksta ginčai.

Vykusiame susitikime su sklypų savininkais į Savivaldybės siūlymą prie infrastruktūros sukūrimo prisidėti 50 proc. savo lėšomis, mero teigimu, sutiktų maždaug 7 gyventojai iš 120.

„Mūsų Savivaldybės užduotis – vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus, kad būtų elektra ir žvyruotos gatvės. Teiksiu Savivaldybės tarybai pasiūlymą, kad per tris metus tos gatvės būtų padarytos KPPP lėšomis“, – atskleidė meras, pridūręs, kad infrastruktūros sukūrimo Gargžduose taip pat laukia dar du kvartalai.

„Turėsime parengti programą, kaip tuos kvartalus įgyvendinti. Viena iš idėjų – tiems, kurie sutiks prisidėti 50 proc., būtų teikiama pirmenybė“, – kalbėjo V. Dačkauskas.

 

Domėjosi ir parku, ir stotimi

V. Čeledinas teiravosi, kokią dalį darbų planuojama įgyvendinti Gargždų parke. Rajono vadovas nurodė, kad šiuo metu Gargždų krašto muziejus vykdo archeologinių tyrimų pirkimą, Architektūros ir urbanistikos skyrius rūpinasi techninio projekto parengimu. Mero teigimu, prieš bet kokius darbus parke pirmiausia turi būti atlikti archeologiniai kasinėjimai.

Palietus Gargždų stoties temą, meras nurodė, kad nors Savivaldybei ir priklauso 51 proc. akcijų, tačiau sprendimai dėl įstatų keitimo yra priimami 2/3 balsų, todėl jokių reikšmingų pokyčių Savivaldybė inicijuoti negali. Esą Turto valdymo skyriui pasiteiravus akcininkų („Rimi“ prekybos tinklo valdytojų), šie savo dalį parduoti atsisako, motyvuodami, kad nenori įsileisti konkurentų, galbūt patys svarsto apie mažo prekybos centro statybas.

 

Socialinis būstas – misija neįmanoma?

Savivaldybės vadovas susitikime nurodė ir kitą aktualią problemą – socialinio būsto įsigijimą. Esą iš 16 planuojamų pirkti butų, pavyko įsigyti tik 4-is. Pagrindinė problema – žmonės savo turto nenori parduoti už valstybės nustatytą kainą.

V. Čeledinas siūlė Savivaldybei pasvarstyti apie namo statybas, prie kurio galėtų prisidėti ir privatus kapitalas, ir Savivaldybė.

„Yra parengtas socialinio būsto projektas – 25 butų namas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje už 2 mln. eurų. Buvo įvykdyta socialinio būsto laukiančių gyventojų apklausa. Valstybė galėtų dengti 30 proc. sumos, bet nė viena šeima negali gauti paskolos likusiai sumai išmokėti, pajamos per mažos“, – kliūtis statyti socialinį būstą vardijo meras.

Jo teigimu, vienintelis sprendimas galėtų būti įvesti nekilnojamojo turto mokestį visiems gyventojams, iš kurio ir būtų finansuojama socialinio būsto statyba. 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 800 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2017 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Kvietinių g. 14, 96136 Gargždai, ĮK 302987419,