Švento Kazimiero diena Lietuvoje tradiciškai minima mugėmis, kur žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius, iškeptus skanėstus ar kitus tradicinius ir netradicinius maisto produktus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena pagrindinius reikalavimus, padedančius užtikrinti, kad mugės dalyviai galėtų įsigyti kokybiškų ir teisingai paženklintų maisto produktų ar paragauti saugių tradicinių patiekalų.

Prekiautojams

Žmonės, norintys mugėse prekiauti maistu, privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (toliau – Pažymėjimas) arba būti registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, tik šiųmetėje Kaziuko mugėje Vilniuje norintiems prekiauti negreitai gendančiais, sufasuotais maisto produktais, pakanka užsiregistruoti Vilniaus VMVT ir gauti leidimą veiklai. Jau turintys VMVT leidimą gaminti maisto produktus ar užsiimti mažmenine ar didmenine prekyba, mugėje gali dalyvauti be papildomų leidimų, t. y. kreiptis į VMVT, kad dar kartą įrodytų, jog turi teisę užsiimti maisto tvarkymo veikla, nebereikia. Svarbu, kad siūlomų įsigyti maisto produktų asortimentas atitiktų tą, kuris nurodytas Pažymėjime ar registruojantis.

Maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms reikalavimai šiek tiek skiriasi. Kavinės, restoranai, užkandinės, maisto vagonėliai ir kt., norintys savo patiekalais maitinti mugės dalyvius, turi pasirūpinti, kad tarp visų jų turimame Pažymėjime išvardintų veiklų būtų nurodytas ir leidimas tiekti pagamintą valgį renginių metu arba pagamintą valgį teikti pagal sutartį.

Prekybos ar gamybos vietoje – švara ir tvarka

Visos Kaziuko mugės metu prekiautojai privalo užtikrinti, kad prekybos ir maisto gaminimo vietose būtų švaru ir tvarkinga. Maistas turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir nuo kritulių. Nefasuotus maisto produktus svarbu apsaugoti ir nuo kitos aplinkos taršos (dulkių, prisilietimų ar kontakto su praeivių rūbais, rankinėmis ir pan.). Todėl gaminimo ir pateikimo vietos turi būti įrengtos palapinėse, po skėčiais, laikinuose statiniuose ar pan., ant prekystalių išdėliotus maisto produktus rekomenduojama apsaugoti gaubtais ar pertvaromis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamomis maisto produktų pakavimo priemonėmis.

Maisto produktais prekiaujantys darbuotojai ar maitinimo įmonių personalas turi laikytis privalomos asmens higienos: dažnai plauti rankas arba turėti pakankamą kiekį kitų priemonių asmens higienai palaikyti (drėgnų vienkartinių servetėlių, popierinių rankšluosčių ir kt.), dėvėti švarius darbo drabužius, būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos žinių kursą.

Reikalavimai produktų gabenimui ir laikymui

Maistui vežti skirtos transporto priemonės ir tara taip pat privalo būti švarios. Maisto produktai turi būti sudėti į dėžes, konteinerius, padėklus, kurie būtų pakelti nuo žemės. Nefasuoti maisto produktai turi būti sudėti į dangčiais uždengiamus konteinerius. Skirtingų rūšių maistas turi būti laikomas atskiruose konteineriuose ar dėžėse. Jei maisto produktai yra greitai gendantys, transporto priemonėse ir prekybos vietoje turi būti veikiantys šaldymo įrenginiai (šaldymo vitrinos, šaldikliai) su reguliuojama temperatūra, prekeiviai turi stebėti, kokia temperatūra yra šaldymo įrenginiuose, ir užtikrinti, kad ji atitiktų reikalaujamą.

Pirkėjams

Parduodami maisto produktai ar siūlomi patiekalai turi būti saugūs ir kokybiški. Vienu svarbiausių kriterijų užtikrinant maisto saugą yra laikymo sąlygos. Todėl prieš įsigyjant maisto produktų reikia įvertinti, ar greitai gendantys produktai (žuvies, mėsos ar pieno gaminiai, konditerijos kepiniai su kremo įdarais) laikomi ne aukštesnėje kaip +6 laipsnių temperatūroje. Negreitai gendantiems maisto produktams (pavyzdžiui, kepiniams) ypatingų laikymo sąlygų ar šaldymo įrenginių nereikia. Pirkėjai turi atkreipti dėmesį, ar fasuotų produktų pakuotės nepažeistos, ar žali ir termiškai apdoroti maisto produktai nelaikomi greta vieni kitų.

Reikėtų žinoti, kad nepakuota šviežia mėsa, paukštiena, žuvis ir gatavi maisto produktai, skirti vartoti be papildomo šiluminio apdorojimo, gali būti liečiami tik tam skirtais įrankiais ar mūvint vienkartines pirštines. Žaliems ir termiškai apdorotiems produktams pasemti, atpjauti ir pan. turi būti naudojamas atskiras ir aiškiai paženklintas inventorius (peiliai, pjaustymo lentelės, samčiai ir kt.), o kiekvienai produktų grupei (pavyzdžiui, pieno, mėsos ar žuvies produktams, kepiniams ar daržovėms) pjaustyti turi būti naudojami skirtingi peiliai ir pjaustymo lentelės.

Parduodami maisto produktai turi būti paženklinti. Vartotojui prekybininkas privalo ne tik nurodyti produkto pavadinimą, bet ir jo tinkamumo vartoti terminą, sudėtį, grynąjį produkto kiekį ir laikymo sąlygas, kurioje šalyje produktas pagamintas, koks gamintojo adresas. Jei produkto sudėtyje yra alkoholio – būtina nurodyti, kokia jo koncentracija. Be to, privalu informuoti vartotoją ir apie produkte galinčius būti alergenus ar netoleravimą galinčias sukelti medžiagas, pavyzdžiui, pieną, medų, riešutus, kiaušinius ar pan.

Suabejojus dėl produkto kokybės, verčiau jo nepirkti.