Mieste užvirusios diskusijos dėl Gargždų muzikos mokyklos fasado papuošimų, menančių sovietmečio ideologijos simbolius, panašu, kad pamažu atslūgsta. Vakar įstaigos direktorės kabinete susirinkusi ekspertų komisija buvo kategoriška – būtina išsaugoti pastato autentiškumą.

Balsavo už nuėmimą

Neseniai tarp miestiečių užvirė diskusija, kurią sukėlė virš renovuojamos Gargždų muzikos mokyklos pagrindinio įėjimo durų esantis ženklas, vaizduojantis rugių varpas ir pjautuvus. Nuomonės pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni įsitikinę, jog tai – sovietinis palikimas, menantis žiaurių represijų ir okupacijos laikotarpį, kiti jokių sąsajų su ideologija neįžvelgia bei mano, kad papuošimo detales būtina išsaugoti ateities kartoms.

Nerimstant aistroms, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo iniciatyva, Kultūros skyrius sudarė darbo grupę, kuri sprendė sovietmečio ideologijos simbolio ant Gargždų muzikos mokyklos fasado išsaugojimo reikalingumo klausimą. Vakar Gargždų muzikos mokykloje posėdžiavę politikai, ekspertai, istorikai kone vienbalsiai pripažino, kad diskusija neturi jokio pagrindo – agresyviai išreikšta ideologinė simbolika papuošime neįžvelgiama.

Darbo grupės pirmininkė, vicemerė Audronė Balnionienė teigė, jog šiuo klausimu buvo daryta ne viena apklausa. Gyventojų balsai pasiskirstydavo gana tolygiai, tačiau nežymia persvara daugiau miestiečių pasisakė už simbolių nuėmimą.

„Istorijos pridengti, užmiršti – negalima, nes ji išlenda pačiu nepatogiausiu momentu. Viešojoje erdvėje išsakytos nuomonės mane nustebino, nes šio pastato atsiradimas, jo buvimas ir įsiliejimas į dabartinę miesto centrinės dalies struktūrą atspindi Gargždų kultūrinę raidą. Mano nuomone, nereikėtų nieko nugremžti, likviduoti, priešingu atveju, gal tada nugriaukime visą pastatą?“, – retoriškai klausė Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkė, istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė.

Vakar darbo grupė sprendė sovietmečio ideologijos simbolio ant Gargždų muzikos mokyklos fasado išsaugojimo reikalingumo klausimą. Savivaldybės nuotr.

Įžvelgia lietuviškus motyvus

Pasak specialistės, šis ženklas neturėtų būti toks skaudus, nes šalyje esti ir žymiai labiau sovietinę ideologiją išreiškiančių simbolių (kai kuriems net suteikta teisinė apsauga), žyminčių to istorinio tarpsnio faktus.

J. Valančiūtė perskaitė ir profesoriaus, Lietuvos filosofo, Gargždų garbės piliečio Alvydo Jokubaičio atsiliepimą, kuriame iškilus gargždiškis siūlo atkreipti dėmesį į Italijos pavyzdį. Anot jo, Italijos herbas ir Milano centrinė traukinių stotis, jos stilistika, tiesiog „alsuoja Musolinio fašizmu“. Nepaisant to, turistai plūsta ja pasigrožėti. Pasak A. Jokubaičio stotis yra saugoma kaip negatyvus, bet istorijos pavyzdys.

„Nesunku pastebėti, kad muzikos mokyklos frontono dekoro autoriai stengėsi, kad nebūtų įprastinio kūjo ir pjautuvo. Viskas stipriai stilizuota. Gargždų muzikos mokyklos frontonas – visai kitas atvejis. Pastatai nebūna kolaborantais, jais būna tik žmonės“, – savo laiške teigia A. Jokubaitis.

Istorikės mintį pratęsė ir ekspertė Margarita Ramanauskienė. Anot jos, Gargždų muzikos mokyklos pastatas aiškiai atspindi visus charakteringus sovietinio laikotarpio architektūros bruožus: neoklasicizmas, simetrinė kompozicija, aiškus tūris, langų išdėstymas.

„Jeigu nuimsime dekorą – šis pastatas apskritai taps baisiu. Niekaip nesuprantu, kur čia galima įžiūrėti stalininę ar sovietinę stilistiką? Architektams juk teko sunki užduotis, prisitaikant prie sovietmečiu galiojusios ideologijos, sukurti ką nors, kas bent iš dalies primintų tautinius elementus. Nežinau, ar gali nors vienas lietuvis paneigti, kad rugio varpa, ąžuolo lapai ar pjautuvas nėra lietuviški motyvai?“, – stebėjosi M. Ramanauskienė.

Anot ekspertės, pastatui neverta suteikti kultūros vertybės statuso, neverta ir architektūros elementų įteisinti kaip saugotinų.

„Namas nėra kuo nors išskirtinis ar gražus, tačiau jis įdomus savo istorija, dekoracijomis. Jį galima laikyti pavyzdžiu, kaip mūsų architektai sugebėdavo iš sovietinės simbolikos išgauti tautinių motyvų“, – aiškino nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė–ekspertė.

Ekspertų teigimu, pastatui neverta suteikti kultūros vertybės statuso. K. Abromavičiūtės nuotr.

Siūlė pakabinti aiškinamąją lentelę

Kolegių nuomonei pritarė ir kultūros paveldo ekspertas, inžinierius-restauratorius Juozapas Algimantas Januševičius.

„Visa savo esybe esu įsitikinęs, kad noras nugriauti praeis. Tad sulaukime, kol šis noras praeis, neardykime, nes priešingu atveju įvykdysime didelį nusikaltimą prieš ateities kartas“, – sakė J. A. Januševičius, pajuokaudamas, jog tada reiktų nugriauti kone visą pastatą, nes jame ir grindys, ir sienos ar radiatoriai dar iš sovietinių laikų.

Anot Gargždų krašto muziejaus istoriko Mariaus Mockaus, sovietmetis išmokė simboliuose matyti tik vieną prasmę. Tuo tarpu pjautuvo ir varpų simbolika atkeliavo iš krikščioniškosios tradicijos, kurioje įprasta dalykus interpretuoti nevienareikšmiškai. Tad, anot istoriko, pjautuvo simbolis gali reikšti ne tik mirtį, bet ir atgimimą, prisikėlimą.

„O priekaištai, kad tikroji pastato paskirtis neatitinka dabartinės – keisti. Jeigu mes muzikos mokyklą perkeltume į Plungės dvarą, juk nepultume nukabinėti ten esančių herbų“, – teigė M. Mockus.

Nuomonei, kad simbolius reikia palikti pritarė ir Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Šarūnas Vaičiulis bei muzikos mokyklos direktorė Danutė Ruškytė. Anot jos, neigiamą poziciją apie virš paradinių durų esančias dekoracijas išsakė tik keli jaunesnio amžiaus pedagogai, kiti problemos iš to nedaro.

Vieningą nuomonę apie išsaugojimą išsakė ir vicemerės Violeta Riaukienė bei A. Balnionienė. Pastaroji teigė, jog kalbėjosi ir su Turizmo informacijos centru, kuris patikino, kad ekskursijų metu simbolius ir pastatą verta pristatyti turistams kaip to laikotarpio architektūros palikimą.

Posėdyje dalyvavusi Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė patikino, kad dar laukia atsakymų iš Lietuvos heraldikos komisijos ir Genocido ir rezistencijos centro.

„Tie stilizuoti sovietiniai simboliai ant buvusio Lietuvos komunistų partijos Klaipėdos rajono komiteto pastato, kur buvo sudarinėjami tremties, žemės atėminėjimo sąrašai, teroro aukoms kelia skaudžius prisiminimus. Dėl to ir kilo ši diskusija. Jeigu mes būtume jautresni, galėtume pakabinti paaiškinamąja lentelę, nes yra žmonių, kurie atvažiuoja į Gargždus be ekskursijos vadovo, tad be lentelės nieko nesuprastų. Išvydę simbolius galvotų, kad jaučiame nostalgiją sovietiniam laikotarpiui“, – siūlymą pateikė R. Petrauskienė.

Taip pat susirinkimo metu buvo pažymėta, jog bet kuriuo atveju pastatas turi išlikti penkerius metus toks, koks bus atnaujintas pagal projektą, ir pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Darbo grupės išvados bus pateiktos Savivaldybės administracijos direktoriui.

Anot Gargždų krašto muziejaus istoriko Mariaus Mockaus, sovietmetis išmokė simboliuose matyti tik vieną prasmę. K. Abromavičiūtės nuotr.

Vienintelis toks pastatas mieste

Gargždų muzikos mokyklos pastatas buvo pastatytas siekiant užgožti bažnyčios vaizdą. Jo fasado dekoras tipiškas XX a. 6 deš. sovietų valdžios propaguoto pseudoistorizmo architektūrinio stiliaus pavyzdys. Tai nuosaikiai išreikštas šio stiliaus variantas, kurių galima aptikti rajonų centrų reprezentacinių pastatų dekoracijose. Gargždų muzikos mokykla (buvusi Partijos komiteto būstinė) – tai vienintelis išlikęs 6 deš. pab.–7 deš. pr. pastatas, fasade išsaugojęs autentišką architektūrą.

Praėjusiais metais buvo pradėti muzikos mokyklos pastato atnaujinimo darbai, kurių vertė siekia kiek daugiau nei 76 000 eurų. Už šią sumą numatytas stogo pakeitimas, fasado nudažymas, neįgaliųjų nuovažos įrengimas ir rūbinės spintos nupirkimas. Darbus vykdo UAB „Ranstata“.