Gegužės 25 d. globos namų gyventojui Aleksandrui Vileikiui sukako 102 metai. Garbingo gimtadienio proga Aleksandrą pasveikino, tvirtybės, sveikatos ir kitų Aukščiausiojo malonių linkėjo direktorius Rimantas Ramanauskas, socialinė darbuotoja Ineta Baužienė, darbuotojai, giminaičiai.

Aleksandro gyvenimo kelias nelengvas. Jis gimė 1915 m. gegužės 25 d. Raseinių rajono Šiluvos valsčiuje, Žalpių kaime. Gausioje šešių vaikų šeimoje Aleksandras yra jauniausias – šalia jo augo dar 2 broliai ir 3 seserys. Vaikystę aptemdė ankstyva mamos mirtis – tuo metu Aleksandrui buvo tik 12 metų. Vėliau, sulaukus 18, teko laidoti ir tėtį. Vyriausioji sesuo su šeima 1932 m. išvyko į Ameriką.

Aleksandras mokėsi Raseinių rajone Lyduvėnų mokykloje, kur baigė 4 klases. Vėliau tarnavo pas ūkininkus: ganė karves, dirbo kitus ūkio darbus. Būdamas 21 metų, 1,5 metų tarnavo tarybinėje armijoje, buvo paskirtas skyrininku.

Kaip ir daugelis lietuvių, jis neišvengė tremties – 1944 m. buvo ištremtas į Vorkutą, iš kur po 2 metų ir 3 mėnesių paleistas kaip nekaltas. Dėl šios skriaudos gyventojui paskirta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija.

Grįžęs iš tremties, Aleksandras įstojo į kooperatyvą, mokėsi prekybos ir visą darbingą laiką dirbo prekybos srityje. Per savo ilgą gyvenimą yra darbavęsis Tytuvėnuose, Viešvilėje, Smalininkuose. Atvykęs į Klaipėdos rajoną, dirbo Pėžaičių miestelio parduotuvės vedėju.

Aleksandras buvo vedęs 2 kartus, susilaukė 8 vaikų: 4 dukrų ir 4 sūnų. Šiuo metu dar gyvi 4 vaikai. Labiausiai gyventoju rūpinasi dukra Gražina ir anūkė Lina. Į globos namus A. Vileikis atvyko 2010 m. gegužės mėnesį.