Praėjusį savaitgalį Drevernoje minėtas rudens lygiadienis – dvi dienas trukusią, jubiliejinę, 10-ąją šventę užbaigė tradicinė skulptūrų deginimo ceremonija mažųjų laivų uoste. Organizatoriai siekė pažymėti rudens lygiadienį per kūrybą prisiliesdami prie etninės kultūros reliktų – folkloro, inscenizuotų, simboliškai atkartojamų rudens kalendorinių apeigų ir ritualų.

Kaip pasakojo Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, šeštadienį vykęs skulptūrų deginimas – šventės kulminacija, kuriai Drevernos, Klaipėdos bei Priekulės jaunimas ruošėsi dalyvaudami daugiau nei tris savaites trukusioje stovykloje: „Jie statė skulptūras, rengė muzikos instrumentų gamybos, lipdymo iš molio, tekstilės menų edukacines veiklas.“

Visi pagaminti kūriniai buvo eksponuojami buvusios Drevernos mokyklos patalpose, kuriose Klaipėdos rajono amatininkų gildija „Krikragaa“ įkūrė kūrybinį loftą „Kūrėjai“. Iškilmingu lofto atidarymu ir pradėti šeštadienio renginiai.

Penktadienio vakarą, pagrindinės šventės išvakarėse, Drevernoje surengtas gražia tradicija tapusio, nekomercinio, šiuolaikinio kino demonstravimo vakarėlis. Anot V. Asnauskienės, iš visų suplanuotų renginių, neįvyko tik vienas – „Apeirono“ teatras negalėjo atvykti sekti šiurpių, vietoj to mokytasi liaudiško šokio ir dainų, kuriuos buvo galima pritaikyti šeštadienio renginiuose.

Šeštadienį įvairūs renginiai organizuoti visą dieną: „Krikragaa“ amatininkai, norėdami atgaivinti bendruomeniškumo dvasią, kvietė atrišti gamtos gėrybių maišą ir pasidalyti derliumi, mokyklos kieme šurmuliavo ekologiškų produktų mugė, vyko edukacijos ir degustacijos, kuršių atkuriamosios istorijos klubas „Pilsots“ lauže virė senovinį kuršių šiupinį, degė molio dirbinius, norintys bandė ką tik pagamintų instrumentų skambesį.

„Tuo pat metu Kultūros namų salėje atvykę svečiai gėrėjosi dailininko Sigito Juknevičiaus dvasingais, spalvingais tapybos darbais, o gaspadinė Aldona jau kaitė kafijos, arbatos, ropikių puodus naktišokių dalyviams – muzikantams ir šokėjams“, – pasakojo renginių organizatorė.

Vakarop, kaip ir tikėjosi astronominio rudens pradžios minėjimo šventės organizatoriai, į Dreverną sugužėjo nemažas būrys svetelių.

„Su jais apdainavome, apraudojome ir išeinančią pailsėti saulelę, ir oželį, kurį tradiciškai pakylėjome į Ožiaragio žvaigždyną. Lydimi būgnų, dūdmaišių ir ragų ėjome paskui tą oželį, o jis kantriai traukė rudens gėrybių prikrautą vežimaitį – čia buvo ir medaus, ir alaus, ir duonos, ir sėklų, obuolių, pamary užaugintų daržovių – visa tai paaukojome gamtos jėgoms, kurios padėjo užauginti gerą ir sotų derlių“, – tradicijas nupasakojo V. Asnauskienė.

Mažųjų laivų uoste buvo įkurdintos trys skulptūros, kurios, lydint teatralizuotų „Pilsots“ apeigų, Drevernos „Žvejyčių“ ir Priekulės „Vėlingio“ giedamų sutartinių, liaudies dainų apie saulę, iškilmingai sudegintos.

„Tikime, kad tinkamai padėkojome ir palydėjome saulelę pailsėti. Ugnimi ir vandeniu apvalę savo sielas, lauksime jos vėl grįžtančios“, – vylėsi V. Asnauskienė.

Deginimo ceremonijai nesutrukdė ir gūsingas Drevernoje siautęs vėjas, apgadinęs pamary įrengtas skulptūras – jaunimui teko jas taisyti, bet nepalankios oro sąlygos, pasak organizatorių, nesutrukdė įgyvendinti visų šventės planų. Saugumą neramų ir vėjuotą vakarą uoste užtikrino Priekulės ugniagesiai, kuriems organizatoriai dėkoja – viskas praėjo sėkmingai.

Šventės akimirkos – Skalmanto Barkausko ir redakcijos nuotraukose: