Visą širdį atiduodanti darbui – taip skaitytojai apibūdino kitą Metų geradario rinkimų nominantę. Tėvai jai patiki didžiausio savo turto – vaikų – sveikatą. Pastarieji, vos įžengę į pilną žaislų ir spalvotais paveikslais bei piešiniais nukabintą jos kabinetą, pasijaučia lyg namuose. Kas ši geradarė? Voldimara Jasmontaitė, Gargždų ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė.

Pavyko įsėsti į savas roges?

V. Jasmontaitė gerokai nustebo, kad buvo nominuota Metų geradario rinkimuose. Pokalbio metu ji vis tvirtino, kad tiesiog dirba savo darbą ir nesijaučia didvyre. Tačiau pacientai juk nemeluoja.

„Aš netaisau batų, nes to daryti nemoku. Kiekvieną darbą reikia dirbti taip, kad jis būtų padarytas. O gal aš tiesiog sėdžiu savo rogėse? Niekada apie tai nesusimąsčiau. Nemanau, kad tai, ką aš darau, yra kažkoks stebuklas. Darbas yra darbas. Jį reikia padaryti taip, kad būtų gera ir tau, ir kitiems. Netgi nesu tikra, kad visada padarau viską. Čia ne sriuba, kurią išvirei ir baigta. Nuolatos reikia mokytis. Nes ir visos technologijos keičiasi. Tą pačią duoną vienaip kepė mano močiutė, kitaip ji kepama dabar. Ir medicina šiandien siūlo tobulesnių metodų bei vaistų“, – teigė gydytoja.

Vaikus reikia mylėti kaip savo

V. Jasmontaitė juokavo, kad jai džiaugsmo teikia ne tik pasveikę vaikai, bet ir tai, kad kai kurie iš jų medikės nebijo. Smagu ir tada, kai ateina studentai, gydytojai pasakoja, kas nutiko, klausia, kur jiems dabar eiti, nes sukako aštuoniolika metų.

Vaikų ligų skyriaus vedėja tvirtino, kad gydytojos ir Tarybos narės darbo specifika gerokai skiriasi.

„Medicinoje nėra kada svarstyti. Čia viską reikia daryti iš karto. Nes po poros valandų ar dienų gali būti dar daugiau bėdų. Visgi žmogus atėjo dabar“, – samprotavo V. Jasmontaitė.

Ji pabrėžė niekada nesijaučia dirbanti bergždžiai.

„Jei jau kada taip jausiuosi, reiškia, kad laikas nustoti dirbti“, – juokėsi gydytoja.

Paklausta, ar pavyksta atsiriboti nuo darbo, V. Jasmontaitė neslėpė, kad ne visada lengva tą padaryti. Ji prisiminė kartą jai duotą patarimą, jog į kiekvieną vaiką reikia žiūrėti kaip į savo.

„Dėl savo vaiko aš užlipčiau į patį mėnulį. Tą padarytų ir kita mama. Todėl ją reikia priimti tokią, kokia ji yra. O ji gali būti ir pikta, ir nervinga. Jei blogai vaikui, blogai ir mamai. O kas pirmas pasitaikęs žmogus, ant kurio galima išsilieti? Daktarė. Tokių mamų pasitaiko“, – prisiminė V. Jasmontaitė.

Vaikų ligos – sudėtingos

Bėgant metams, keičiasi ne tik vaikai, bet ir tėvai. Mamos vis labiau domisi homeopatija, internete prisiskaičiusios abejotinos informacijos, dar ir medikus bando paauklėti.

„Žmonės atsirinks, kas jiems yra reikalinga. Homeopatija yra mokama, o mūsų medicina – ne. Manoma, jog tai, kas nemokama, yra nereikalinga. Tačiau aš nesu prieš homeopatiją. Yra tokių vaistų, kuriuos naudoju“, – aiškino V. Jasmontaitė.

Medikė randa, ką pasakyti ir mamoms, atėjusioms su internetinių žinių bagažu.

„Sijoną nešame siūti pas siuvėją. Aš galiu tris mėnesius skaityti internete, kaip tai padaryti, bet kažin, ar man pavyks jį pasiūti puikiai. Taip pat ir batus nešame batsiuviui. O čia – dirbu daug metų, tačiau negaliu pasakyti, kad viską žinau. O mama perskaitė vos vieną straipsnį. „Tik pagalvok, kokios sudėtingos tos vaikų ligos“, – atsakė kartą man viena mama“, – šypsojosi vaikų gydytoja.

Džiugina tai, kad gydytoja teigia nepastebėjusi, jog vaikai būtų įžūlesni, kaip įprasta sakyti apie šiuolaikinius nepilnamečius.

V. Jasmontaitės pasiteiravome, ar ji pastebėjo grėsmingų tendencijų, perspėjančių apie ateities kartų ligas. Gydytoja prasitarė, kad vėliau žmonės sirgs daugiau. Taigi save reikia saugoti ir mylėti.