Pirmadienio vakarą Klaipėdos rajono savivaldybė kvietė gyventojus į pirmąjį nuotolinį susitikimą, skirtą naujos galimybės rajone – dalyvaujamojo biudžeto – pristatymą. Tai iniciatyva, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms gerinti ir balsuodami renka labiausiai patikusias.

Prie transliacijos gyventojai jungėsi aktyviai – sulaukta apie 40 dalyvių, tiesa – tarp jų nemaža Adminstracijos darbuotojų dalis, seniūnai. Nors techninių trukdžių visiškai išvengti nepavyko, renginyje buvo atsakyta į gyventojams kilusius klausimus.

Klaipėdos rajonas skirs daugiausiai

Renginį administravusi Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja, viena šios idėjos rajone iniciatorių Toma Tuzovaitė-Markūnienė informavo, kad dalyvaujamasis biudžetas Lietuvos savivaldybėse buvo pradėtas įgyvendinti nuo 2018 metų, šiandien ši iniciatyva yra įgyvendinama 9-iose savivaldybėse (investuota apie 1 mln. eurų). 6-ios savivaldybės, tarp kurių ir Klaipėdos rajonas, tai ruošiasi daryti.

Anot T. Tuzovaitės-Markūnienės, savivaldybės projektų įgyvendinimui pasirenka skirti įvairias sumas. Klaipėdos rajono savivaldybė, anot Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyresniosios patarėjos Virginijos Juknienės, šiam tikslui skirs didžiausią sumą tarp dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendinančių savivaldybių – 300 tūkst. eurų.

Meras Bronius Markauskas, kuris taip pat buvo įvardintas kaip vienas šios idėjos iniciatorių, nuotoliniu būdu besikreipdamas į gyventojus akcentavo, kad projektu siekiama glaudesnio dialogo.

„Pirmiausia, mes norime kurti glaudesnį ryšį su bendruomenėmis, gyventojais, NVO. Norime patys mokytis socialinio dialogo, jo kartais pasigendame. Dalyvaujamuoju biudžetu galime paskatinti šias grupes būti aktyvesnėmis: jeigu matys, kad idėjos įgyvendinamos, atsižvelgiama į norus, galbūt ir kitais klausimais bus dialogas paprastesnis“, – tikslus atskleidė rajono meras.

Pristatė biudžetą, pateikė kitų miestų pavyzdžių

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė pateikė pristatymą apie Klaipėdos rajono biudžetą, jo formavimo etapus, atskleidė, iš kur gaunamos pajamos, kur keliauja išlaidos. Jos teigimu, bendruomenės, privatūs ir juridiniai asmenys gali teikti paraiškas ir gauti savivaldybės paramą ir per įvairias rėmimo programas. Tam esą kasmet paskirstoma apie 1 mln. eurų.

Vedėja džiaugėsi, kad biudžetas auga, o šiemet rekordiškai daug lėšų buvo skirta infrastruktūrai. Nors meras atskleidė, kad biudžeto balansavimas sekasi sunkiai: esą nors ir biudžetas auga, nuolat auga ir išlaidos.

„Sudarant biudžetą, 12–14 mln visada trūksta, bet vykdant susibalansuojame, užtenka“, – į mero pastabą atsakė I. Gailiuvienė.

Vėliau išsamų pristatymą apie dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų teikimo tvarką pateikė Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja V.Juknienė. Ji pasidalino ir kitų miestų pavyzdžiais, pademonstravo, kaip turėtų būti užpildyta paraiškos forma.

„Tai – ne naujiena pasaulyje. Pirmasis toks biudžetas buvo įgyvendintas 1989 m. Brazilijoje, o dabar pasaulyje yra apie 1 500 dalyvaujamųjų biudžetų. Pirmasis miestas Lietuvoje įgyvendinęs šią iniciatyvą – 2018-aisiais Alytus“, – kalbėjo specialistė.

Ji pateikė ir gyventojų pasiūlytų ir įgyvendintų idėjų pavyzdžių: riedutininkų aikšteles, freskas ant pastatų, pėsčiųjų takus, suolelius, apželdinimo sprendimus ir pan.

Atskleidė idėjų teikimo tvarką

V. Juknienė minėjo, kad pagrindiniai gyventojų projektų idėjų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, finansavimo uždaviniai yra skatinti piliečių iniciatyvas savivaldybėje, gerinti ir stiprinti vietinės valdžios ryšius su gyventojais, aktyvinti gyventojų dalyvavimą atnaujinant viešąsias erdves, skatinti diskusijas savivaldybės plėtros tema.

Pagal rengiamą dalyvaujamo biudžeto tvarkos aprašą yra numatytos trys kategorijos, pagal kurias gyventojai galės teikti savo projektus. Pirmoji kategorija – mažos apimties iki 20 tūkstančių iniciatyvos Gargždų seniūnijoje (kategorijos biudžetas – iki 30 000 Eur). Antra kategorija – mažos apimties iki 20 tūkstančių iniciatyvos visame Klaipėdos rajone, išskyrus Gargždų seniūniją (kategorijos biudžetas – iki 90 000 Eur). Ir trečia kategorija – didelės apimties iki 100 000 Eur projektai (kategorijos biudžetas ne mažiau kaip 180 000 Eur).

Idėją teikti galės Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravęs ir ne jaunesnis nei 16 metų asmuo. Kiekvieną idėją turės palaikyti dar bent dešimt rajono gyventojų.

Už kiekvienoje kategorijoje pateiktas idėjas balsuos Klaipėdos rajono gyventojai. Daugiausiai balsų surinkęs projektas gaus finansavimą ir bus įgyvendinamas Savivaldybės. Numatyta, kad iki 20 tūkst. eurų vertės projektai turės būti įgyvendinami per vienerius, o didelės apimties – per dvejus metus.

V. Juknienė nurodė, kad projektas turi būti įgyvendinamas Savivaldybės viešosiose erdvėse. Parama neteikiama gatvių/kelių apšvietimo įrengimui, rekonstrukcijai ir remontui, gatvių/kelių, šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimui, rekonstrukcijai ir remontui.

Taip pat projekto sprendiniai neturi prieštarauti toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, jau patvirtintiems kitiems savivaldybės projektų sprendiniams, netrukdyti esamiems inžineriniams tinklams ir komunikacijų sistemoms eksploatuoti.

Pasiūlymus gyventojai galės teikti du mėnesius – nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Po to, vasario mėnesį, vyks administracinis projektų pasiūlymų vertinimas, kurį atliks darbo grupė sudaryta iš Administracijos skyriaus specialistų.

Reikalavimus atitinkantys projektai kovo mėnesį bus pateikti viešai atrankai – balsavimui. Balsuoti bus galima 30 kalendorinių dienų: tai gyventojai bus raginami daryti elektroniniu būdu, neturintys galimybės balsavimo kortelę galės užpildyti ir Savivaldybėje.

„Jeigu balsuotų ir elektroniniu būdu, ir atvykęs, tai balsas bus skaičiuojamas tik elektoninio balsavimo. Vienas, deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone, galės balsuoti už ne daugiau nei 3 projektus, kiekvienoje kategorijoje po kartą“, – nurodė specialistė.

Visa informacija apie dalyvaujamąjį biudžetą pasiekiama Klaipėdos r. tinklalapyje – skiltyje „Gyventojams“ – „Tavo idėja“.

Slengiškiai neturi tinkamos viešosios erdvės

„Idėja skirta tiems, kurie turi viešąsias erdves, o Slengiuose Savivaldybė viešąsias erdves numačiusi tarp gyvenamųjų namų, mes ištikrųjų negalime teikti idėjos kurti žaidimo ar krepšinio aikštelę tarp gyvenamųjų namų. Ar savivaldybė yra numačiusi tokių erdvių, kur nebūtų gyvenamųjų namų? Ar teiktina idėja, kad būtų galima įsigyti rekreacinės paskirties žemę, kur nėra namų aplink. Norime ir mes, nieko neturime, bet viešosios erdvės netikusios tokioms idėjoms“, – problemą įvardijo Slengių gyventoja Ineta.

Mero patarėja T. Tuzovaitė-Markūnienė pripažino, kad šis klausimas jiems žinomas, buvo ieškoma variantų, diskutuota, bet kol kas išeičių nėra rasta.

„Sendvario seniūnijoje turime pasėkmes teritorijų planavimo, kai nebuvo galvojama apie viešą infrastruktūrą, netgi inžinerinius tinklus, lygiai tas pats – apie viešas erdves, parkus ir t. t.“, – sutiko ir meras B. Markauskas.

Jo teigimu, sklypo pirkimas situacijos neišspręstų, nes tinkamą būtų sunku rasti, o ir žemė daug kainuoja. Jis mano, kad gyventojai turėtų būti tolerantiškesni – juk aikštelėse žaistų pačių vaikai, nukėlus erdves tolėliau galbūt tėvai į tokią žaidimų aikštelę ir nebevestų. Meras taip pat apgailestavo, kad gyvenamųjų kvartalų vystytojai nepagalvoja apie vaikų užimtumą.

„Nupirkome sklypą mokyklai-darželiui, o daugiau sklypų neturime. Liūdnas dalykas, reikėtų sėsti ir su architektu galvoti“, – atsakinėjo B. Markauskas.

Tuo tarpu T. Tuzovaitė-Markūnienė siūlė būti kūrybiškiems, galbūt tam tikrose erdvėse „galėtų atsirasti kitos gražios iniciatyvos.“

Savivaldybės specialistai klausimą pasižymėjo ir žadėjo susisiekti su jį iškėlusia gyventoja.

Žaidimų aikštelė. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Siūlė leisti balsuoti seniūnijose

Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus siūlė papildyti tvarką, įtraukiant balsavimą seniūnijose: „Kad būtų balsavimo kortelės arčiau žmonių, kurie negali balsuoti internetu ir lankosi rečiau mieste.“

V. Juknienė, atsakydama į klausimą, teigė, kad didelį vaidmenį galėtų suvaidinti rajono bibliotekos su turimais kompiuteriais, specialistais. Esą Savivaldybė pasisako už elektroninį balsavimą, kuris patogesnis, skaidresnis.

A. Mockus taip pat teiravosi, ar nebūtų tikslinga į darbo grupę, vertinančią projektų atitiktį, įtraukti vietos bendruomenių atstovus.

„Tokios komisijos užduotis tik formali, jokių papildomų atrankų: ar gražu, ar patinka, ar spalvota, nebus. Viską nulems balsavimas. Komisijos pareiga – identifikuoti, ar tai vieša erdvė, ar nėra suplanuota kitų savivaldybės statinių, ar sąmata atitinka realią situaciją. Jokio subjektyvumo čia nebus, visi pateikti – bus pateikti ir viešam balsavimui“, – poreikio įtraukti bendruomenės atstovų nematė mero patarėja.

Klausta, ar jeigu bus pasiūlyti analogiški projektai, ar abu bus pateikiami ir balsavimui. V. Juknienė atsakė, kad jeigu būtų tokie pat projektai pateikti, būtų pasinaudojama Šiaulių miesto savivaldybės patirtimi – idėjų autoriai būtų prašomi sujungti jį į vieną.

„Jeigu nesusitars, abu teiksime balsavimui“, – nurodė T. Tuzovaitė-Markūnienė.

Remigijus Riekašius klausė, ar nebus taip, kad gargždiškiai parinks, kas turi būti Priekulėje ar Veiviržėnuose, esą galbūt tikslinga, kad už tos vietovės projektus balsuotų ten gyvenantys asmenys.

„Balsavimas bus už geriausias idėjas, už jas nuspręs viso Klaipėdos rajono gyventojai. Jeigu gera idėja, ir kitų seniūnijų gyventojai balsuos už kitų seniūnijų idėjas“, – į klausimą atsakinėjo projektą kuruojanti specialistė.

Gyventojai taip pat pateikė klausimų dėl sąmatos sudarymo, projekto formos užpildymo. Savivaldybės atstovai žadėjo padėti ir teikti konsultacijas visais rūpimais klausimais. Anot jų, geriau pasikonsultuoti ir pateikti kokybišką variantą, be to, idėją verta pristatyti patraukliai – tiek vizualine, tiek aprašymo forma.