Nuo šių metų, įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, savivaldybių tarybos turi priimti atitinkamus sprendimus. Praėjusiame Klaipėdos rajono savivaldybės posėdyje taip pat buvo pritarta trims klausimams, susijusiems su naujo įstatymo nuostatomis: buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos sudėtis ir jos darbo reglamentas, patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijai ir tvarkos aprašas, patvirtintas rajono savivaldybės socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, kuris laikinai buvo nustatytas nulinis. Keletą mėnesių vyks skaičiavimai, bandant nustatyti pagrįstą mokestį visiems statybos leidimą norintiems gauti asmenims.

Mokestis lauks visų besistatančių

Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas, pristatinėdamas klausimą Ekonomikos ir biudžeto komitete, informavo, kad šis įstatymas kardinaliai keičia infrastruktūros įrengimą rajone.

„Visa plėtra Lietuvoje vyksta netvarkingai, statomi namai ten, kur nėra paruoštos nei gatvės, tinklai, apšvietimas. Vidury laukų pastato ir žmonės negauna paslaugų. Čia yra bandymas surinkti iš statytojų lėšų sumą, už kurią toje teritorijoje būtų galima įrengti gatves, nuotekas ir t. t. Toks yra tikslas“, – atskleidė V. Valantinas.

Anot skyriaus vedėjo, kiekvienas išsiimantis statybas leidžiantį dokumentą statiniui turės sumokėti vienkartinę įmoką, iš tų įmokų bus vykdoma plėtra prioritetinėse ir neprioritetinėse teritorijose.

Įstatyme nustatyta, kad teritorijose gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.  

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė nurodė, kad dabar siūloma nustatyti 0,00 Eur už kv. m tarifą, tam kad būtų galima ir toliau išduoti statybos leidimus, nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

„Per du mėnesius įsipareigojame suskaičiuoti tikrus tarifus. Reikės gerai apsispręsti, įmoka mokama tik tai plėtrai, kuri reikalinga pačiai savivaldybei, viešiesiems interesams, mes turėsime nusimatyti ir teritorijas, ir objektus, kuriuos norime statyti, ir tada konkrečioms, nedidelėms teritorijoms bandyti paskaičiuoti šitą įmokos tarifą. <...> Mėginome skaičiuoti tarifą iš 3 metų mūsų padarytų investicijų, tai socialinei infrastruktūrai (mokyklos, darželiai ir kt.) išėjo 2,5 ct už kv. m, o inžinerinei (keliai, nuotekos ir. kt.) – 13,5 ct už kv. m, – dėstė I. Gailiuvienė, pridurdama, kad toks nedidelis tarifas nebus siūlomas. – Žiūrėsime pagal infrastruktūros ir objektų poreikį, skaičiuosime įkainį žiūrėdami į perspektyvą, o ne į praėjusį laikotarpį.“

Ji informavo, kad įmoka paskaičiuojama sąnaudas (būsimas ar esamas), padalinus iš teritorijos ploto ir padalinus iš užstatymo intensyvumo: „Didelę reikšmę turi tas pats koeficientas. Kuo jis mažesnis, įkainis didesnis gaunasi.“

Tarybos nariai teiravosi, kokia situacija kitose savivaldybėse. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja supažindino, kad daugelyje savivaldybių taip pat buvo patvirtinti nuliniai tarifai, visgi, įmokas už infrastruktūros plėtrą jau nustatė didieji miestai: Vilnius ir Klaipėda.

Ji nurodė, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste buvo suskaičiuotas 5 Eur už kv. m tarifas socialinei infrastruktūrai bei 5 Eur už kv. m inžinerinei infrastruktūrai. Vilniuje – mokesčiai didžiausi ir yra itin diferencijuoti, priklauso ir nuo statinio tipo, teritorijų, kai kur yra keliasdešimties eurų už kv. m, o kai kur taikomos lengvatos – šis dydis yra nulinis. Kaip mažesnio miesto pavyzdį Savivaldybės specialistė pateikė Alytų, ten už planuojamo statinio kv. m nustatytas 3,5 Eur tarifas.

Pavyzdžiui, jeigu būtų statomas 200 kv. m namas, o įmokos tarifas būtų 5 Eur, tai prie planuojamų statybų tektų pridėti dar 1 000 eurų šiam mokesčiui.

Tokį mokestį turėtų mokėti tiek gyvenamąją, tiek komercinę statybą planuojantys asmenys. Tvirtinant tarifą bus teikiami ir lengvatų pasiūlymai, pagal teisės aktus neprioritetinėse teritorijose socialinei infrastruktūrai nustatomas nulinis dydis.

Nerimavo, ar neatbaidys statytis

Tarybos narys konservatorius Alfredas Šiaulys Ekonomikos ir biudžeto komitete nerimavo, ar toks mokesčio įvedimas „neatbaidys žmonių statytis.“

I. Gailiuvienė pabrėžė, kad tokias įmokas tikrai reikia nustatyti itin gerai apgalvojant, atsargiai: „Apgalvokime, kur norime, kad vystytųsi, plėstųsi, kad urbanizuotųsi, o kur norime prilaikyti. Teritorija didžiulė – urbanizacija nevyksta vienodai, pagal gyventojų skaičiaus kitimus, tai urbanizuojasi tik daugiau vakarinė rajono pusė, o rytinėje pusėje mažėja gyventojų skaičius.“

Ji informavo, kad, pavyzdžiui, Vilnius neprioritetinėms teritorijoms nustatė didesnį mokestį, nei prioritetinėms.

„Jūs galite daryti taip, kad ten, kur manome, kad neturėtų vystytis, vidury miškų, galima įrašyti labai didelę įmoką, kad nebūtų noro ten statytis – juk reikės gatves įrengti, sniegą valyti ir pan. Ar eisime į kraštutinumus, čia jau Tarybai klausimas“, – svarstė Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas.

Kitas Tarybos narys, socialdemokratas Jonas Dromantas klausė, ką gaus gyventojas sumokėjęs šį mokestį.

„Jis turėtų galimybę prisijungti prie tinklų, galimybę vesti vaikus įmokyklas, naudotis kultūros paslaugomis“, – nurodė I. Gailiuvienė.

Diskusijos kilo dėl mokesčio vienkiemiuose besistatantiems asmenims, juk jiems dažniausiai nesuteikiama jokia infrastruktūra.

„Vienkiemiai irgi turės mokėti, nes jie taip pat turi privažiuoti per kažkokį kelią iki savęs, gal dėl to ta įmoka turi būti labai maža“, – nuomone dalinosi V. Valantinas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas abejojo, ar ten būtina skatinti plėtrą, esą vis tiek išlaidų ir nepatogumų, aptarnaujant tokias teritorijas esama: renkamos komunalinės atliekos, atsiranda pageidavimų privežti vaikus mokykliniu autobusu ir pan.

Pritarė infrastruktūros pripažinimui prioritetine kriterijams

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius informavo, kad infrastruktūrą būtų siūloma laikyti prioritetine, jeigu atitinka du kriterijus: pagal Bendrąjį planą ji patenka į I prioriteto plėtros teritorijas ir yra kompaktiškai užstatyta, joje gyvena ne mažiau nei 30 žmonių ha; taip pat infrastruktūra, kuri yra numatyta kaip prioritetinė strateginiame savivaldybės veiklos plane.

„Rajono Bendrasis planas buvo patvirtintas rugpjūčio mėnesį. Priimtas sprendimas, kad I ir II prioriteto teritorijos yra urbanizuojamos. I prioriteto yra kompaktiškos teritorijos, seniūnijų centrai ir pagal pagrindines magistrales išsidėsčiusios pramonės, komercinei plėtrai tinkamos teritorijos“, – nurodė G.Kasperavičius.

Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas nurodė, kad privatūs investuotojai gali nuspręsti įrengti tam tikrą infrastruktūrą, pavyzdžiui, nutiesti tinklus, ir gali tikėtis 100 proc. kompensavimo.

„Kriterijus atitinkantys iniciatoriai, teikiantys pasiūlymus įrengti gatvę, kelią, turės teikti Administracijai pagal tvarkos aprašą, ji įvertins pasiūlymą pagal 7 punktus. Jeigu pagrindžia, tada būtų teikiama Tarybai, ir tada turėtų apsipręsti, ar toks objektas turėtų būti pripažįstamas prioritetiniu. Tokį siūlymą Taryba gaus su Kontrolės ir audito išvada, ar turima pinigų tokiam objektui įgyvendinti“, – tvarką pristatė G. Kasperavičius.

Patvirtino komisiją ir darbo reglamentą

Posėdyje taip pat buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos sudėtis ir darbo reglamentas.

Pagal įstatymą, Komisiją sudaro ne mažiau kaip septyni asmenys. Į Komisijos sudėtį įtraukiami savivaldybės administracijos direktorius (Komisijos pirmininkas), vyriausiasis architektas, vyriausiasis inžinierius ir kiti administracijos valstybės tarnautojai, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijomis.

Patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos sudėtis:

Artūras Bogdanovas ‒ Savivaldybės administracijos direktorius, komisijos pirmininkas;

Gytis Kasperavičius – Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas);

Aistė Daukantienė ‒ Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja (Savivaldybės vyriausioji inžinierė);

Justas Ruškys – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas;

Irena Gailiuvienė ‒ Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja;

Vaidotas Jasas ‒ Teisės ir personalo skyriaus vedėjas;

Virginija Juknienė ‒ Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja.

Komisija analizuos infrastruktūros plėtros organizatoriaus (Savivaldybės – aut. past.) parengtą priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą bei tikrins infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtą Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą, teiks išvadas savivaldybės tarybai.

„Komisija nesprendžia dėl objektų, kurie bus vykdomi rajone, jie kontroliuoja, ką darys plėtros organizatorius, kokius objektus laikys tinkamais, palaimins jo veiklą vystant juos. Komisija šiuo metu nelabai turės ką daryti, nes nesurenkame kol kas jokių lėšų infrastruktūros plėtrai. Šių metų gale, kai bus patvirtintas tarifas ir surinkinėsime įmokas iš statytojų, kurie įrenginės namus ar kitokius pastatus, bus rengiamas priemonių planas, kokią infrastruktūrą už tuos pinigus vystyti, bus to plano vykdymo ataskaita, komisija vertins, kaip Savivaldybės administracija įgyvendino šio įstatymo nuostatas, vykdė veiklą. Komisija iš esmės vykdys plano kontroliavimą iš surinktų pinigų“, – nurodė Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas V. Valantinas.