Penktadienį, birželio 18-ąją, šalies abiturientai laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Tarp abiturientų, kaip ir kasmet, būta įvairių nuomonių. Paprašėme, kad šių metų užduotis pakomentuotų Klaipėdos rajono gimnazijoje dirbantys pedagogai. Kalbinti matematikos mokytojai teigė, kad šiemet užduotys jiems pasirodė lengvesnės, nei praėjusiais metais. Su matematikos egzamino užduotimis galite susipažinti čia.

 Vertino palankiai

„Manau, kad kažkokių stebuklingų ar nematytų užduočių tikrai nebuvo. Visos jos buvo įveikiamos, ypač iš pirmos ir antros dalies, trečioje dalyje yra sunkesnės, skirtos aukštesnių balų siekiantiems, ten reikėjo šiek tiek daugiau įdėti darbo. Tikrai išlaikyti galėjo visi“, – įsitikinusi buvo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytoja Dalia Bendikienė, kurios vertinimu, egzaminas lengvesnis nei praėjusiais metais.

Anot pedagogės, moksleiviai, kurie nelankė pamokų ir konsultacijų, pripažino, kad, jeigu būtų daugiau dėmesio skyrę šiems mokslams, jį galėjo išlaikyti, esą pripažįstama, kad reikėjo daugiau padirbėti, įdėti daugiau pastangų.

Kad egzamino užduotys ne tokios sudėtingos kaip pernai sutiko ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos matematikos mokytoja Eleonora Paulauskienė. Tačiau pedagogė atviravo, kad prastesnius rezultatus gali lemti nuotolinis mokymasis.

„Kadangi vaikams sudėtinga patiems prisiversti mokytis, neaišku, kaip čia gali būti. Karantininės pasekmės gali lemti vaikų rezultatus. <...> Tiems, kurie pasirengę, visą kursą išėję, gali egzaminą išlaikyti gerai, o jeigu tik paviršutiniškai prabėgant, tokių žinių neužtenka niekada. Ir šiemet taip pat“, – apibendrino gimnazijos mokytoja, pridurdama, kad tikisi geresnių rezultatų, nei praėjusiais metais.

„Egzaminas parengtas labai protingai, surinkti tuos 9 taškus, kurie būtini išlaikymui, tikrai, mokiniams, kurie įdeda darbo, buvo įmanoma. Man patiko šis egzaminas“, – užduotis komentavo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos matematikos mokytoja Svetlana Rimševičienė.

Jos manymu, egzaminas parengtas gerai, subalansuotas, nes būta ir teorinių, ir tiesiog schematiškai išmokstamų uždavinių.

„Ir moksleivių įspūdžiai geri, užduotys buvo spręstinos. Aukštam įvertinimui reikia labai daug darbo įdėti ir mokinys turi būti, nebijosiu pasakyti, ir genetiškai matematikas. Jeigu aš nemoku dainuoti, manęs niekas į sceną nevaro, o matematiką kažkodėl turi išsilaikyti kiekvienas“, – poziciją išsakė S. Rimševičienė.

Skirta daugiau dėmesio pasiruošimui

Šiemet brandos egzaminų sesija prasidėjo anksčiau nei praėjusiais metais, tačiau organizuojant egzaminus nuo pat pradžių galvota apie neįprastą ir sudėtingą šiųmečių abiturientų situaciją. Sulaukus nusiskundimų, jog abiturientams praėjusiais metais pritrūko laiko matematikos ir informacinių technologijų užduotims spręsti, šiemet, siekiant jiems sudaryti geresnes sąlygas, visų egzaminų trukmė pailginta 15 minučių. Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – skirtų net 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, skirtas tam, kad mokyklos galėtų organizuoti konsultacijas tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų.

Nacionalinė švietimo agentūra, siekdama padėti geriau pasiruošti matematikos brandos egzaminui, parengė pagalbos priemonių paketą, skirtą ir mokytojams, ir abiturientams.

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, pirmą kartą šiais metais abiturientai turėjo galimybę likus dviem mėnesiams iki tikrojo egzamino nuotoliniu būdu pasitikrinti žinias atlikdami matematikos pasiekimų patikrinimo užduotis. Rezultatai parodė, kad reikia skirti daugiau laiko ir pastangų pasirengti brandos egzaminui, išnaudojant ir papildomų konsultacijų galimybes.

Siekiant, jog mokytojai ir valstybinius brandos egzaminus laikantys mokiniai aiškiai ir vienodai suprastų, kaip vertinamos matematikos užduotys, buvo paskelbtos vertinimo gairės. Taip pat parengti 4 interaktyvūs testai, kuriuos atlikdami mokiniai ne tik sprendė minimalius matematikos brandos egzamino programos reikalavimus atitinkančias užduotis, tačiau ir mokėsi gaudami grįžtamąjį ryšį, peržiūrėdami, taisydami neteisingus atsakymus. Mokiniams parengtas ir vaizdo konsultacijų ciklas „Matematika: žinios ir pavyzdžiai“, apžvelgiantis visą baigiamojo koncentro mokyklinės matematikos kursą.

Be to, mokykloms buvo skirtos papildomos lėšos padėti likviduoti nuotolinio ugdymo metu atsiradusias spragas, sudarant galimybes papildomoms konsultacijoms.

„Žinoma, visos priemonės yra pagalbinės ir neatstoja dvylikos metų mokyklinės programos, darbo su mokytojais bei savarankiško mokymosi. Tačiau neabejoju, jog tie, kas ieškojo papildomų priemonių pasiruošti egzaminams, rado naudingos informacijos. Kartojimo ir mokymosi niekada nebūna per daug“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.