Atsitikus nelaimei daugelis žmonių sutrinka, ypač kai nežino, kaip padėti nukentėjusiajam. Neretas atvejis, kai žmogui prireikus pirmosios pagalbos skubama jam padėti, tačiau nukentėjusiojo būklė nesikeičia arba net blogėja. Tinkamai neįvertinus aplinkybių, nepasidomėjus žmogaus savijauta padaroma klaidų, kurių kartais neištaiso ir medikai. Tada jiems tenka teikti „antrąją“ pagalbą ar net konstatuoti žmogaus mirtį.

Raudonasis Kryžius organizuoja savanorių vedamus mokymus, kuriuose žmonės supažindinami, kaip teisingai padėti žmogui ir išgelbėti gyvybę.

Neseniai tokie mokymai vyko ir uostamiestyje.

Visų pirma, pasakoja draugijos savanorė Jurgita, būtina užtikrinti ne tik kito žmogaus, bet ir savo saugumą.

„Reikia įvertinti rizikas, kai skubate gelbėti žmogų iš degančio namo, kad vėliau abiem netektų mirtinai nusideginti“, – pateikia pavyzdį savanorė.

Kai pamatote gulintį žmogų, įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba, nustatykite pavojaus lygį.

Iš karto reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, įjungti garsiakalbį ir klausyti operatoriaus nurodymų.

Prieš tai būtinai patikrinkite nukentėjusiajam tris pagrindinius gyvybės požymius: sąmonę, kvėpavimą ir širdies darbą (pulsą).

Darykite tai kruopščiai ir atsargiai: išsigandęs, šoko ištiktas žmogus pats gali jums pakenkti.

Sąmoningas žmogus gebės atsakyti į jūsų klausimus, apibūdins savo būklę, o sąmonės netekęs gali nekvėpuoti arba jo širdis – neplakti. Tada reikia skubiai teikti pirmąją pagalbą.

Kvėpavimui sugrąžinti reikėtų pačiam atlikti dirbtinį kvėpavimą.

Atsiklaupę pakreipkite nukentėjusiojo galvą šiek tiek aukštyn, atverkite burną, pašalinkite svetimkūnius, jei tokių yra, ir iškvėpkite oro gaivinamajam.

Porą kartų iškvėpus, reikia pereiti prie krūtinės paspaudimų.

Tam turėtumėte atlaisvinti nuo drabužių žmogaus krūtinę ir surasti vietą krūtinės viduryje, kur pasibaigia šonkauliai.

Padėjus vieną ranką ant kitos, reikėtų stipriai ir ritmiškai spausti krūtinę, nepamirštant kas 30 kartų daryti kvėpavimą nukentėjusiam.

„Gaivinimas yra varginantis dalykas, tad pravartu turėti kitą žmogų, su kuriuo kartu bus galima suteikti pirmąją pagalbą“, – pataria mokymų savanorė.

Nors šie patarimai naudingi atviroje erdvėje, buityje taip pat pasitaiko traumų ir susižalojimų, kai taip pat reikalinga pirmoji pagalba.

Pavyzdžiui, gali tekti sustabdyti kraujavimą arba malšinti delno dydžio nudegimą.

Pirmas žingsnis, kurį turite atlikti – užtikrinti higieną. Tam užsimaukite pirštines arba dezinfekuokite rankas.

„Nerizikuokite, nes, pavyzdžiui, užsikrėtus hepatito C virusu pilnas gydymo kursas gali atsieiti ir 40 000 eurų“, – tvirtina savanorė Jurgita.

Žaizdos vietą reikia tvirtai užspausti steriliu audiniu, uždėti ant viršaus tvarstį ir užrišti, padarius kelis mazgus atokiau žaizdos.

Visi pašaliniai daiktai, tokie kaip žiedai ir apyrankės, turi būti prieš tai nuimti.

Nudegimams malšinti naudojamas švarus kambario temperatūros vanduo. Juo reikia tiesiog nuolat drėkinti pažeistą vietą.

Sutrenkimo atveju taip pat gali būti naudojami kai kuriose pagalbos vaistinėlėse esantys ledukai. Juos reikėtų šiek tiek patrinti jų aktyvacijai, ir atsargiai pridėti prie pažeistos vietos, nespaudžiant per stipriai.

Užspringus svarbiausia leisti sau ar kitam žmogui gerai atsikosėti, nes šis refleksas geriausiai padeda atsikratyti svetimkūnio.

„Jokiu būdu neplekšnokite kitam per nugarą, nebent norite to žmogaus atsikratyti“, – perspėja pirmosios pagalbos savanorė.

Teisingiau būtų pasilenkti šiek tiek į priekį ir stuktelėti kelis kartus į tarpumentę.

Būklei negerėjant, galima atlikti Heimlicho manevrą – apkabinus iš nugaros žmogų virš bambos, stipriai kelis kartus spustelėti.

Taip pat neretas atvejis namuose – infarktas ir insultas.

Raudonojo Kryžiaus duomenimis, net 72 proc. širdies sustojimo atvejų įvyksta būtent namuose.

Tad svarbu kuo anksčiau pastebėti gyvybei grėsmingos ligos požymius.

Infarkto atveju žmogus jaus stiprų skausmą krūtinėje, pasikeis jo kvėpavimas ir širdies ritmas, jis gali išprakaituoti, griebtis už širdies, patirti paniką.

Insulto požymiai pasireiškia, kai žmogus nustoja koordinuoti savo veiksmus: nutrūksta kalba, pasikeičia veido išraiška, atsiranda loginiai, atminties ir judėjimo sutrikimai.

Bet kokiu įtartinu atveju reikia kviestis greitąją pagalbą ir klausytis nurodymų.

Pačiam, be medikų pritarimo, nereikėtų duoti kenčiančiajam jokių vaistų, užteks paguldyti ligonį į stabilią ar pusiau gulimą padėtį.

Šių patarimų uostamiestyje vykusiuose mokymuose įdėmiai klausėsi ir praktiškai išbandė keletas dalyvių.

Kaip teigė Algis iš Kauno, jam buvo įdomu iš naujo sužinoti, kaip teisingai atliekami pratimai. Nors kaunietis turi teorinių žinių, kadangi yra patyręs vairuotojas, praktines žinias jam reikėjo atgaivinti.

Jam pritarė ir jo žmona Alisa, kuri pridūrė, kad turint žinių tikimybė sužaloti žmogų, teikiant jam pagalbą, yra žymiai mažesnė negu galimybė jį išgelbėti.

Mokymuose dalyvavusi Aurelija jautėsi išmokusi naujų dalykų, teigė sugriovusi kai kuriuos mitus apie pirmąją pagalbą.

„Žmonės yra smalsūs, ateina su tam tikrais tikslais arba dėl savo artimojo, bet dažniausiai čia jie siekia tiesiog atnaujinti žinias.

Kalbant apie dažniausias paplitusias klaidas visuomenėje, galėčiau pasakyti, kad dažnai žmonės neteisingai gelbėja esant springimui, taip pat žmones nustebina, kad vaistinėlės turi galiojimo terminą.

Tam, kad tokias klaidas ištaisytume, organizuojame mokymus, aš pati jiems skiriu bent 4 valandas per mėnesį, taip pat savo draugijoje turime ir paramedikų, kurie skiria savo laisvo laiko visuomenės švietimui“, – po mokymų kalbėjo Raudonojo Kryžiaus savanorė Jurgita.