Pavasariniai aplinkos tvarkymo darbai pačiame įkarštyje: grėbiami pernykščiai lapai, šalinami sudžiūvę augalų likučiai, karpomos šakos. Šių gamtinės kilmės atliekų gyventojai, nepaisydami aplinkosaugininkų įspėjimų, vis dar dažnai atsikrato užkurdami laužą, o ugnis gali greitai persimesti į sausą žolę. Aplinkos ministerija primena, kad žolės deginimas kelia didelių pavojų. 

Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Ypač pavojinga situacija gali susiklostyti esant vėjuotam orui. Tokie gaisrai gali sunaikinti turtą, pakenkti žmonių sveikatai. Degant sausai pievai, ore pasklinda labai mažos kietosios dalelės, pažeidžiančios plaučius, išsiskiria toksiškos dujos, pavyzdžiui, anglies monoksidas. Juo apsinuodijus svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. 

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, kiekvienais metais sulaukiama pranešimų dėl žolės deginimo. Nors praėjusiais metais tokių pranešimų gerokai sumažėjo, siekiama, kad jų visai nebūtų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad iš viso šiemet ugniagesiai gelbėtojai gesinti degančios žolės jau vyko 373 kartus. Šių gaisrų metu išdegė beveik 120 ha atvirųjų teritorijų.     

Daugelio šių gaisrų būtų galima išvengti, jei gyventojai lauke nedegintų sodo ir daržo atliekų. Aplinkosaugininkai ragina žaliąsias atliekas kompostuoti kompostavimo konteineriuose arba savo pasidarytose kompostinėse, taip pat jas galima nemokamai pristatyti atliekų tvarkytojams. Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Daugiau informacijos apie tai galima rasti čia.

Būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse gamtinės kilmės atliekas galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. 

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose). 

Reikėtų nepamiršti, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus (jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę). Ši taisyklė nustatyta tam, kad apsaugotume smulkiąją fauną, apsigyvenančią ar besislepiančią kurį laiką neliečiamose medienos krūvose. 

Aplinkos apsaugos reikalavimuose lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis numatyta išimtis, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti (arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams), bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, laužas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu. 

Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gresia baudos. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.