Penktadienį Klaipėdos rajone su oficialiu vizitu pirmą kartą lankėsi žemės ūkio ministras, Gargždų vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Bronius Markauskas. Įtemptoje darbotvarkėje – susitikimai su vietiniais gyventojais, savivaldos, žiniasklaidos, bendruomenių atstovais, ūkininkais. Nuo 8 val. ryto individualiems susitikimams politikas priiminėjo iš anksto užsirašiusius gyventojus, aptarti 17-os interesantų klausimai, daugiausiai jų – dėl žemės. 14 val. vyko susitikimas su Savivaldybės administracija.

Svarstė dėl Nacionalinės žemės tarnybos

Savivaldybėje vykusiame susitikime dalyvavo meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė, taip pat Seimo nario padėjėjas Raimundas Daubaris, laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė. Meras pasveikino B. Markauską pirmą kartą į Savivaldybę atvykus ne kaip Tarybos, bet kaip Seimo narį ir ministrą.

Susitikime diskutuota ir konkrečiais klausimais – dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) padalinio perkėlimo į Vėžaičius, 176 gyvenamųjų namų kvartalo infrastruktūros įrengimo, galimybės gauti investicijų daugiafunkcio centro statybai, Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų skirstymo kriterijų – ir apie bendrą Lietuvos situaciją ir problemas – emigraciją, švietimo įstaigų vadovų kaitą, viešųjų konkursų organizavimą.

Meras informavo, kad yra priimtas Tarybos sprendimas dėl NŽT iškėlimo į Vėžaičius, Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto filialo laisvas patalpas (apie 300 kv. m.), esančias III aukšte. Tai esą planuojama padaryti iki rugsėjo 1 d., bet patalpoms reikalingas minimalus remontas, kuris galėtų kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Ministras B. Markauskas pripažino, kad lėšų reikės rasti, nes tarnyba yra pavaldi ministerijai, tačiau užsiminė ir apie planus reformuoti žemėtvarkos tarnybą, mažinti padalinių skaičių.

Ministras susitikime su savivaldos atstovais. S. Ulvikienės nuotr.

„Gali būti, kad Klaipėdos apskrityje liks viena tarnyba, ir jeigu bus nuspręsta, kad ji bus Klaipėdoje, nesinorėtų investuoti“, – sakė žemės ūkio ministras, pridurdamas, kad neatmetama galimybė padalinį palikti ir Vėžaičiuose.

Vietos valdžios atstovai siūlė, kad NŽT liktų Vėžaičiuose, taip esą būtų skatinama regionų politika, patalpas būtų pigiau išlaikyti.

„Valstybė turi mažinti administracinio aparato išlaidas, tam būtinos reformos. Žinoma, gali būti ir ne Vilniuje centras. Negalime daryti nepamatuotų reformų“, – susitikime kalbėjo B. Markauskas.

„Reforma – legalus būdas atsikratyti buvusiais vadovais“, – poziciją išreiškė meras.

Domėjosi investicijų galimybėmis

Administracijos direktorius S. Karbauskas pristatė 176 gyvenamųjų namų sklypų kvartalo problematiką. Jo teigimu, nėra teisinga, kad Vyriausybė už grąžintas žemes įpareigojo savivaldybes įrengti ir infrastruktūrą: elektros tinklus ir žvyruotus kelius.

„Mes keturių metų lėšas turime sudėti į tuos kvartalus ir daugiau nieko nebedaryti“, – sakė S. Karbauskas.

Ministras pastebėjo, kad žmonių atžvilgiu taip pat yra neteisybė: „Mes pelkėje norime vietoj turėtų 1 ha 20 a grąžinti ir dar sakome, kad mes neįrengsime infrastruktūros. Teisybės reikia paieškoti.“

Administracijos direktorius teiravosi, gal yra galimybė infrastruktūros įrengimui lėšų gauti iš kitų fondų, pavyzdžiui, vandentvarkos programos. Žemės ūkio ministras buvo atviras, kad painioti Valstybės ir ES įsipareigojimus ir lėšas griežtai draudžiama.

Savivaldybės atstovai išsakė ir priekaištus dėl itin neskaidraus Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų skirstymo: esą dabar nėra konkrečių rodiklių, lėšos „neturėtų būti skirstomos pagal gražias akis“, o merai neturėtų kasdien lankytis ministerijose ir „kaulyti pinigų“.

„Europos sąjungos pinigai aiškiai skirstomi pagal kriterijus, taip turėtų būti ir su VIP“, – nuomonę išsakė meras V. Dačkauskas.

Ministras informavo, kad šiuo metu yra orientuojamasi į kelis metus besitęsiančių projektų pabaigimą. Jis taip pat pripažino ir išsakė norą, kad dėl VIP lėšų baigtųsi varžybos tarp Seimo narių. B. Markauskas vylėsi, kad kriterijai tikrai bus atrasti.

Meras išsakė ir kitą problemą, kad konkursuose dalyvaujančios įmonės dažnai yra nepajėgios, registruotos butuose, bankrutuoja. Jo įsitikinimu, reikėtų pereiti prie Estijos pavyzdžio, kuomet konkursą laimi ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: „Didžiausios ir mažiausios kainos yra atmetamos, iš likusių išvedamas vidurkis, laimi ta, kuri arčiausiai jo“.

Ministras susitikime su savivaldos atstovais. S. Ulvikienės nuotr.

Administracijos direktorius pritarė, kad konkurso laimėtoją turėtų lemti daugiau kriterijų, pavyzdžiui, ir darbuotojų stažas. Ministro teigimu, konkursų organizavimo kokybę turėtų pagerinti vykdomos reformos, įstaigų sujungimas.

Neranda vadovų, neramina emigracija

Meras susitikime užsiminė nepritariantis švietimo įstaigų vadovų kadencijų įvedimui, esą jau dabar dėl to nepavyksta rajone rasti direktorių vienai mokyklai ir darželiui, nėra apibrėžtumo, kiek ilgai jie galės dirbti.

Ministras nesutiko, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl nerandama vadovų, nes 10 metų laikotarpis yra pakankamas planuoti savo ateitį. Jo teigimu, užsisėdėjimas vienoje įstaigoje tikrai nėra naudingas.

Poziciją šiuo klausimu išsakiusi laikraščio „Banga“ redaktorė V. Butkuvienė pripažino, kad stagnacija švietimo srityje yra jaučiama ir Klaipėdos rajone, tai neskatina kūrybiškumo, nepritraukiamas jaunimas.

Savivaldybės vadovai ir ministras diskutavo ir apie emigracijos problemą, ją skatinančius veiksnius: mažą atlyginimą, pagalbos jaunoms šeimoms trūkumą, pozityvų emigracijos vaizdavimą žiniasklaidoje ir pan.

Žemės skyriaus vedėja domėjosi, kokios perspektyvos žemės ūkio srityje po 2020 metų.

Ministro teigimu, biudžetas gali mažėti 5–6 proc., tačiau prie įprastų dviejų ramsčių (pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenas ir kaimo plėtros priemonės) dar gali atsirasti rizikos valdymo fondas.

Ministras susitikime su gyventojais. S. Vaičienės nuotr.

Svarsto apie PVM mažinimą mėsai ir jos produktams

Žemės ūkio ministras, žiniasklaidos paklaustas, ką ministerija daro, kad sumažintų maisto produktų kainas, pripažino, kad artimiausiu metu su finansų ministru bus kalbama apie PVM lengvatą mėsos produktams.

Jo teigimu, yra prašoma, kad Vyriausybė bent keliems metams padarytų eksperimentą ir sumažintų PVM šiems produktams, pažiūrėtų, kokios būtų biudžeto netektys. B. Markausko įsitikinimu, Valstybė neturėtų patirti nuostolių, nes sumažėtų šešėlinė ekonomika, nelegalių cechų veikla.

Žemės ūkio ministras žiniasklaidai sakė, kad kainų mažinimo bus siekiama ir per trumpųjų maisto grandinių organizavimą – kad kuo daugiau žemės ūkio produktų būtų perdirbama ūkininkų ūkiuose ir parduodama tiesiogiai vartotojui. Ministerija planuoja padėti organizuoti logistiką, mažų parduotuvių tinklą.

Ministro teigimu, didžiausia kainos dalis tenka didiesiems prekybos centrams, mažesnė – perdirbimo įmonėms, o kas lieka – ūkininkams. Bet kurios grandies iškritimas, sumažintų galutinę kainą vartotojui.

„Mes siūlome, kad galėtų būti krizės laikotarpiui skirtas įstatymas, kada Valstybė galėtų reguliuoti tą grandinę, kiek turėtų gauti ūkininkas, perdirbėjas, prekybininkas. Galėtų galutinė kaina būti nustatoma“, – apie krizės metu veikiantį įstatymą kalbėjo B. Markauskas, pridūręs, kad tokį įstatymą ketinama parengti, bet neaišku, ar Seimas jį ryšis priimti.

Žemės ūkio ministras užsiminė, kad vartotojai taip pat turėtų labiau pakovoti dėl savo teisių, suorganizuoti vieną kitą mitingą, embargą didiesiems prekybos tinklams ar pan.

Į susitikimą su ministru atvyko nemažai suinteresuotų gyventojų. S. Vaičienės nuotr.

Peržiūrės lengvatas ūkininkams, mažins biurokratinį aparatą

Vienas iš visuomenėje dažnai kylančių klausimų, kodėl ūkininkams taikomas mažesnis gyventojų pajamų mokestis (5 proc.), nei verslininkams (15 proc.) ir ar ruošiamasi mokesčius suvienodinti. Ministras įsitikinęs, kad iš tiesų ūkininkų gaunami pelnai nėra dideli, pavyzdžiui, už 2015 metus gauta 139 mln. eurų, kuriuos turi pasidalinti 13,5 tūkst. mokesčių mokėtojų. B. Markauskas paskaičiavo, kad pelnas vienai šeimai tikrai yra mažas, daugelis jų turi paskolas už žemės ūkio techniką ar padargus.

„Ūkininkai turi GPM lengvatą – moka 5 proc. (ne 15 proc.), jie moka pagal individualios veiklos įstatymą, nes yra fiziniai asmenys. Visi, kas dirba pagal individualią veiklą moka 5 proc. Ir smulkios įmonės taip pat“, – apie tai, kad ūkininkai iš tiesų kažkokių išskirtinių lengvatų negauna, sakė ministras. Jis pridūrė, kad vasaros viduryje šiuos mokesčius visgi ketinama peržiūrėti.

Žemės ūkio ministras pripažino, kad jo valdoma ministerija – viena labiausiai apaugusi satelitinėmis įmonėmis, todėl jau yra konkrečiai sprendžiama dėl biurokratinio aparato mažinimo. Iš 6 valdomų valstybinių įmonių ketinama palikti dvi. Pertvarkos laukia ir 16-os veislininkystės, žuvivaisos įmonių. Ministro teigimu, iš 7-ių liks 3 žuvivaisos įmonės, į vieną bus sujungti ir trys valstybinio žirgyno padaliniai.

„Daugelis tų įmonių turėtų būti privatizavimo keliu atiduotos ūkininkams, verslo struktūroms“, – žiniasklaidai kalbėjo B. Markauskas, pridūręs, kad yra tam rimtai ruošiamasi, rengiamos specialios sąlygos, diskutuojama, kaip viskas turėtų vykti.

Ministras pripažino tikėjęsis, kad pertvarkos vyks greičiau. Nors jis yra pareiškęs nepasitikėjimą NŽT vadovui, nelengva jį pakeisti. B. Markauskas tikisi reformų rezultatus matyti kitų metų viduryje.

Lankysis kartą į du mėnesius

Seimo narys ir žemės ūkio ministras sakė, kad daugelis asmeniškai besikreipusių gyventojų Klaipėdos rajone domėjosi žemės nuosavybės klausimais, keletas jų – vykstančia reforma, supirkimo kainomis.

Jis pripažino, kad dauguma problemų kyla dėl padarytų žemės reformos klaidų, todėl daugeliui gyventojų padėti būna neįmanoma, lieka tik teisinis kelias.

B. Markauskas. S. Vaičienės nuotr.

Ministras teigė, kad vizitas ir susitikimai yra naudingi, tačiau pareikalauja nemažai energijos, nėra lengva žmonėms pasakyti „ne“. Jis tikisi, kad į analogiškus susitikimus galės atvykti bent kartą per du mėnesius.

„Kas iš to, kad prisirašai pažadų. Jeigu nebūsi ministerijoje, Seime, kada atliksi tuos darbus?“, – sakė B. Markauskas, pridūręs, kad darbotvarkė iš tiesų įtempta.

Jau suplanuotos komandiruotės į Liverpulį, Kiniją, prieš kelias savaites lankytasi Dubajuje, kur tartasi dėl jautienos eksporto.

„Pas mus – demokratija, bet, pavyzdžiui, Kinijoje, Japonijoje be to politinio pastūmimo niekas nevyksta“, – apie komandiruočių ir tokių susitikimų svarbą sakė vyriausias Vyriausybės narys B. Markauskas.

Susitikimų akimirkos – S. Ulvikienės ir S. Vaičienės nuotraukose: