Daugelis mūsų turbūt esame matę filmuotus siužetus apie šimpanzes ar kitus primatus: jie rūpinasi savo mažyliais, nerimauja, jei jaunikliai nuo jų nutolsta. Patelė vis iš naujo sučiumpa savo mažąjį išdykėlį, kad tas nepaspruktų per toli. Jos instinktas jai sako, kad likęs be priežiūros beždžioniukas bus nesaugus. O kaipgi žmonės? Dažnai net ir nedideli vaikai paliekami vieni kambaryje ar kieme. Per moksleivių atostogas jie paliekami vieni namuose kartais ir visai dienai. Rezultatas – didesnės ar mažesnės traumos, ašaros, kelionė į ligoninę, gydymo išlaidos, psichologinės pasekmės.

Didelė dalis nelaimių – per atostogas

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Giedrė Krasauskienė dažnai susiduria su nelaimingais atsitikimais, kai nukenčia vaikai. Didelė dalis tokių atvejų, pasak draudimo bendrovės atstovės, pasitaiko per vaikų atostogas. Į bendrovę, susižalojus vaikui, kreipiasi tėvai, kurie yra sudarę asmens draudimo sutartis.

„Vaikas žaidė lauke ir susilaužė pirštą, kitas – šokinėdamas ant batuto kryptelėjo koją, pasitempė čiurnos raiščius ir susitrenkė galvą, gydymas truko net 10 dienų, trečias nukrito nuo sūpynių, ir dėl galvos sutrenkimo teko gydytis ligoninėje. Pirmojo atveju išmokėjome 60 eurų, antrojo ir trečiojo suskaičiavome 90 ir 105 eurų išmokas. Mums žinomas atvejis, kai važiuodamas paspirtuku vaikas griuvo ir susilaužė ranką. Gerai, kad gydymas apsiėjo be operacijos. Tikėkimės, kad tam tikra paguoda šeimai buvo 300 eurų išmoka“, – vardijo nelaimingų atsitikimų atvejus G. Krasauskienė.

Kitos bendrovei žinomos namų aplinkoje vaikų patiriamos traumos – į stalo kampą prasiskeltas antakis, parkritus nuskilęs dantis, apsiplikinimas karšta arbata. „Suprantame, kiek teko išgyventi apsiplikiusiam vaikui ir visai šeimai. Džiaugiamės, kad pažeista vaiko oda sugijo gerai. 100 eurų draudimo išmoka buvo parama, kurią šeima galėjo skirti gydymui. Atkreipiame dėmesį, kad asmens draudime išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos – kuo ji didesnė, tuo didesnė išmoka už tą patį įvykį išmokama“, – aiškino draudimo bendrovės atstovė.

Per ilgos atostogos vaikui – joks gėris

Žinomo vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio teigimu, vaikai nukenčia dėl to, kad dar nėra įgudę įvertinti savo jėgas, neturi didelės patirties ir nėra tokie atsargūs, kaip suaugusieji. Dėl to, pasak L. Slušnio, namuose vienus galima palikti 14 metų sulaukusius ir vyresnius vaikus. Tokio amžiaus jie jau yra sąmoningi žmonės, kurie daugiau ar mažiau gali tinkamai įvertinti visas aplinkybes.

Psichiatro teigimu, pasitaiko ir labai protingų dešimtmečių, tačiau palikdami vienus ir neturinčius ką veikti vaikus mes ne tik rizikuojame vaikų sveikata – mes juos psichologiškai skriaudžiame.

Anot L. Slušnio, išmintingi tėvai suvokia, jog laisvalaikis be jokios veiklos vaikams nėra gėris. Tokie tėvai ieško savo vaikams įvairių užimtumo variantų, taip pat ir vaikų stovyklų.

„Dabartinės vaikų atostogos Lietuvoje yra per ilgos ir per sunkios tiek tėvams, tiek ir vaikams“, – įsitikinęs psichiatras.

Pasak L. Slušnio, beveik visi vaikai bijo per ilgos vienatvės. Patogiausia, žinoma, vaikui duoti kompiuterį, ir taip labai dažnai nutinka, bet tada tėvams iškyla kita bėda – vaikas nieko kito, išskyrus kompiuterį, nebenori. Todėl tėvai turėtų tai įvertinti.

„Turėtume rūpintis vaiko lavinimu nuolat, ypač atostogų metu. Retkarčiais galėtume vaiką ir į darbą pasiimti – vaikui tai irgi patirtis. Arba priešingai – ieškoti galimybės bent retkarčiais padirbėti ne darbo vietoje, kad galėtume būti šalia vaiko. Artėjame į tokią bendruomenę ir visuomenę, kai ir darbdaviai supras, kad kartais tėveliams mažiau streso, kai vaikas kartu darbe, negu jis paliktas vienas namuose“, – sakė psichiatras.