Vilnietė Agnė socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi patirtimi ir ragina draugus būti atidžiais, vos keletui minučių įėjus į mišką, ji nuo kūno nusiėmė 4 erkes.

„Pavasarį renku garšvas ir dilgeles, darau kokteilius. Šiandienos gražus oras iškvietė mane gilyn į mišką, nes arti kelio žolės apdulkėję. Rinkau garšvas, ir įdėjus į maišelį traukdama rankas lauk pamačiau, kad dvi jau lipa delnais. Lygiai tiek pat jau lipo ant kojų. Tebuvo praėję penkios minutės pasilenkus ties žeme“, – pasakoja moteris, kuri prieš keletą metų dėl erkės įkandimo sirgo Laimo liga.

Sveikatos specialistai antrina, kad erkės jau pabudo po žiemos miego. Susidomėjimas apsauga nuo voragyvių didėja ir atokiose vietovėse, ir didžiuosiuose miestuose. Vaistininkai teigia jau sulaukę ir pirmųjų klientų klausimų, ką daryti erkei įkandus.

„Eurovaistinės“ duomenimis, erkes atbaidančiųjų medžiagų (repelentų) paklausa stipriai išauga gegužės mėnesį, o piką pasiekia birželį. Vis dėlto vaistininkai įspėja, kad susirūpinti apsauga nuo erkių reikėtų žymiai anksčiau.

„Šylant orams ir dažnėjant pavasariniam lietui, daugėja ir erkių. Nors pavasarinis erkių aktyvumas gegužės viduryje, Lietuvoje erkės yra aktyvios nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Neprarasti budrumo reikėtų ne tik vykstant į gamtą, bet ir leidžiant laiką miesto parkuose, miškingose vietovėse“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Raimonda Dubauskienė.

Vaistininkė sako, kad Lietuvoje dažniausiai žmonės serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Jei nuo erkinio encefalito gali apsaugoti skiepai, išvengti Laimo ligos padeda tik nuoseklios atsargumo priemonės.

„Įkandus erkei reikia ją kuo greičiau ištraukti, kad erkė nepaleistų į kraują galimai nešiojamų virusų ir bakterijų. Labai svarbu stebėti, ar po erkės įkandimo žmogus nesukarščiuoja, ar neatsiranda raudonų dėmių. Pajutus įtartinus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat profilaktiškai reikėtų pasitikrinti praėjus 2–3 savaičių laikotarpiui po erkės pašalinimo – atlikus reikalingus kraujo tyrimus, galima įsitikinti, ar iš tikrųjų nesusirgote, ar tiesiog nepasireiškė ligos simptomai“, – perspėja vaistininkė.

Anot specialistės, renkantis preparatus erkėms atbaidyti, reikia atkreipti dėmesį, kad vabzdžiams skirti repelentai irgi atbaido erkes, bet silpniau. Geriausia ieškoti tokio, kurio paskirtis būtų nurodyta etiketėje.

„Apsaugos nuo vabzdžių ir voragyvių priemonės gali būti aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Renkantis tinkamiausią priemonę, reikėtų atkreipti dėmesį į repelento veikimo laiką, kaip gamintojas rekomenduoja priemonę naudoti (ant odos ar ant drabužių) ir kokius vabzdžius jis atbaido (tik uodus, tik erkes, o galbūt ir vienus, ir kitus). Svarbu žinoti, kad efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso ne tik nuo repelento rūšies, bet ir aplinkos sąlygų – jei gamtoje praleidžiate visą dieną, tikrai neužtenka panaudoti priemonės vieną kartą“, – sako specialistė.

Vaistininkė pataria, kad, lankantis vietose, kur galėtų būti erkių, reikėtų apsirengi tinkama apranga – ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis. Geriausia, kad drabužiai būtų šviesūs – tuomet užšokusią erkę pastebėti lengviau.

Daugiau apie repelentų naudojimą kviečiame skaityti čia.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie erkes ir jų platinamas ligas skaitykite čia.

Apie erkių platinamų ligų profilaktiką skaitykite čia.

Viešą paskaitą apie erkes rasite čia.