Atrodytų, kas gali būti lengviau už plastikinį vandens butelį? Pasirodo, galima stipriai sumažinti net ir jo masę: gamyboje naudojant mažiau plastiko, toks butelis tampa lengvesniu ir patogesniu nešiotis su savimi. Pokyčiai gamyboje išsprendžia ir vieną didžiausių šiuolaikinės pramonės iššūkių – leidžia taupiau naudoti gamtos išteklius, sumažinti gamybos atliekas.

Naujus plastikinius butelius sukūrusi įmonė „Akvavita“ tikisi, kad tokie buteliai taps nauju rinkos favoritu ir prisidės prie didžiausios aplinkosauginės problemos – taršos – sprendimo, mat pakuotė bus 100 procentų perdirbama.

„PET tara, arba kitaip – įvairios talpos vandens ir kitų gėrimų buteliai, yra viena populiariausių pakuočių, joje parduodamų maisto produktų asortimentas nuolat plečiasi. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis vartotojai reikalauja ne tik aukštos kokybės ir aplinkai draugiškų produktų, bet ir prieinamos kainos, – teigia UAB „Akvavita“ direktorė Aistė Miliūtė. – Pagrindinis mūsų vykdomo projekto tikslas yra padidinti įmonės konkurencinį pranašumą, diegiant žaliąsias inovacijas lengvo svorio PET butelio kūrimo procese ir skatinant šių pakuočių perdirbimą Lietuvoje. Naująją pakuotę siūlysime naudoti ir kitoms Lietuvos įmonėms, todėl tikime, kad kartu galime pasiekti įspūdingų rezultatų“.

Idėjas UAB „Akvavita“ įgyvendino bendradarbiaudama su Norvegijos bendrove „Berg Holding AS“, o projektą „Žaliųjų inovacijų plėtra įmonėje UAB „Akvavita“, kuriant lengvo svorio PET butelį“ finansavo Norvegijos Karalystė pagal Norvegijos finansinį mechanizmą. Atlikus vartotojų tyrimą, paaiškėjo, kad žmonės pirmenybę teikia tarai, kurią patogu paimti bei nesunku nešioti.

Be to, dauguma tyrimo dalyvių pripažino, kad ekologiškumas – svarbus kriterijus, padedantis išsiskirti gana suniveliuotoje mineralinio vandens rinkoje. Projekto metu buvo sukurti net 6 buteliukų dizaino variantai, iš jų pasirinktas priimtiniausias vartotojams ir tinkamiausias masinei gamybai. Iš viso pagamintos 8 butelių formos, pritaikytos gazuotam ir negazuotam natūraliam mineraliniam vandeniui.

Skaičiavimai parodė, kad speciali gamybos technologija leidžia sumažinti PET pakuotės masę net 50 proc. Projekto metu sukurtai pakuotei bus naudojama 30 proc. natūralių ir 70 proc. – perdirbtų medžiagų. Nauji buteliai tampa plonesni, minkštesni, todėl pagerėja jų suspaudžiamumas – svarbus faktorius perdirbimo procese. Net 100 proc. pagamintos ir panaudotos PET produkcijos bus perdirbama į tekstilės gaminius, statybines medžiagas, plastikus, baldus ir kt.

Inovacija teigiamos įtakos ekologijai turės ir kitais aspektais. Pirmiausia, mažesnis plastiko naudojimas, planuojama, leis sutaupyti jo net 54–72 tonas per metus (16 proc. viso sunaudojamo plastiko). Be to, 10 proc. turėtų sumažėti logistikos kaštai, 16 proc. – taršos mokestis, elektros sąskaitos – net 40 proc., o bendrai į aplinką išskiriamas anglies kiekis, tikimasi, sumažės 70 proc. Vėliau prie šių rezultatų prisidėti ir pagerinti galės ir kitos įmonės, kurios naujojo buteliuko privalumais naudotis galės iškart, be pradinių investicijų ir tyrimų, tad teigiamas poveikis aplinkai tik dar labiau didės. Bendra šio projekto vertė – 434 762 Eur, iš kurių 166 297 Eur sudaro Norvegijos fondų parama.