Įsikūrus naujame užmiesčio name nėra garantijos, kad bus galima naudotis kasdieniais patogumais – dėl ginčo su infrastruktūros savininku dešimtys Klaipėdos rajono gyventojų liko be geriamojo vandens, jis užterštas fekalijomis, neveikia ir nuotekų sistema.

Manoma, kad tokioje padėtyje yra atsidūrę daugiau žmonių, kai kurie iš jų vienijasi ir dėl savo teisių kovoja teismuose, o dalis net nebando ieškoti teisybės.

Lauko tualetas ir „bambaliai“

„Nuotekos tikrai neveikia, kitaip sakant – turime lauko tualetą. Bambaliais vežamės vandenį geriamąjį, tokia situacija“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienas Trušelių gyventojas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi.

Tai yra tik vienas iš kelių dešimčių gyventojų, jau trečius metus dalyvaujančių teismo procese, kuriame gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB) „Trušelių Gilija“ ir privataus geriamojo vandens gręžinio ir nuotekų tinklo savininkas – bendrovė „Transbega“ – ginčijasi dėl įrangos trūkumų pašalinimo bei trukdymo naudotis ja.

O kol nesutarimai nesibaigia, gyventojai lieka be vandens ir su namuose užkimštais tualetais, dušais bei kriauklėmis.

„Transbega“ tyčia neprižiūri nuosavybės teise valdomų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, gręžinio, dėl to išsiliejusiomis nuotekomis yra nuolat teršiama gamta, o viso gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai neturi geriamojo vandens ir negali naudotis butuose įrengtomis nuotekų surinkimo sistemomis – nenusileidžia klozetuose ir dušuose bei kriauklėse vanduo", – Klaipėdos apygardos teismo paskelbtoje nutartyje cituojamas 32 gyventojų ieškinys.

Vasario 20-ąją paskelbta nutartimi nutrauktas procesas, kuriame nagrinėtas atskiras „Transbegos“ skundas dėl jai nepalankių ankstesnių teismo nutarčių.

Bendrovė tarp savo skundo motyvų nurodė, kad ieškovų teiginiai yra melagingi ir be įrodymų, neigė pažeidimus, teigė, jog gyventojai savavališkai keitė vandens gręžinio siurblį ir iki galo neatliko darbų, dėl to nešvarumai pateko į vandenį.

Be to, tarp įmonės teismui pateiktų argumentų yra teiginys, jog siurblinė priklauso kitam vystytojui, su kuriuo namų bendrija nėra sudariusi sutarties ja naudotis.

Gyventojai į tokį skundą reagavo atsiliepimu, kuriame kaltę dėl neveikiančios įrangos verčia įmonei.

„Atsakovė („Transbega“. – Autor. past.) užaklino nuotekų šalinimo tinklus, paskui atjungė siurblinės siurblius, susikaupusių nuotekų neišvežinėjo, prijungus siurblį nuotekoms iš savo naujo kvartalo perpumpuoti užteršė gręžinį. Gręžinio nevalė. Tinklų nepraplovė“, – cituojamas atsiliepimas.

Rado fekalijų?

Teismo nutartis taip pat atskleidžia, kad pernai birželį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė išgauti iš gręžinio geriamąjį vandenį, nes jis užterštas ir netinkamas vartoti.

„Tarnybos patikrinimo rezultatas neigiamas (...) gręžinio vanduo užterštas nitritais, nitratais ir pesticidais, vartojimui pavojingas ir netinkamas. (...) Teismo posėdžio metu įmonės „Transbega“ direktorius nurodė, kad jis neva nėra informuotas apie gręžinio užteršimą fekalijomis“, – rašoma nutartyje.

Anot jos, apie užterštumą bendrovė žinojo: „Buvo žinoma, jog atsakovei priklausantis gręžinys, kuriuo vanduo tiekiamas viso kvartalo gyventojams, buvo užterštas ir naudoti šį vandenį yra uždrausta, tačiau atsakovė gręžinio netvarkė.“

VMVT „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad patikrinimas atliktas, vandens mėginiuose viršytas higienos normose numatytas žarnyno lazdelių ir enterokokų kiekis, taip pat „jaučiamas pašalinis sudusęs kvapas.“

Vandens vartojimas gėrimui, maisto gaminimui bei buitinėms reikmėms gali būti žarnyno infekcinių susirgimų priežastimi.

„Transbegai“ nurodyta nedelsiant imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai apsaugoti, uždrausta tiekti geriamąjį vandenį gyventojams, išimtinai leidžiant vandenį, gaunamą iš „Transbega“ vandenvietės, naudoti buitinėms reikmėms, nesusijusioms su maisto tvarkymu, įskaitant asmeninėms reikmėms, informuota, kad vandens vartojimas gėrimui, maisto gaminimui bei buitinėms reikmėms gali būti žarnyno infekcinių susirgimų priežastimi“, – teigiama tarnybos komentare.

2022–ųjų gruodį teismas tenkino gyventojų prašymą ir uždraudė „Transbegai“ iki ginčo pabaigos atlikti bet kokius veiksmus, ribojančius geriamojo vandens gręžinio, jo tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimą.

Remiantis bylos duomenimis, vėliau teismas bendrovei skyrė 300 eurų baudą už kiekvieną dieną, uždelstą vykdyti šį nurodymą, o gyventojai teigia, kad ir tokių laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė nepaiso.

„Ieškovų atstovas teigė, kad toks „Transbega“ atstovų elgesys yra piktybinis, grubiai pažeidžia teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir rodo demonstratyvų bei pašaipų ir piktdžiugišką požiūrį į teismo nurodymus, nepagarbą teismui ir bendražmogiškoms vertybėms“, – teigiama jų ieškinyje.

Nėra sutarčių

Dar vienas pažeidimais kaltinamos bendrovės argumentas – ji su gyventojais nesudarė sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, todėl ir neturinti prižiūrėti siurblinės ir buitinių valymo įrenginių.

„Teismas nepaaiškino, kodėl konstatavo, kad „Transbega“, nesant sudarytai paslaugų sutarčiai, turi prievolę kažkieno įrenginius prižiūrėti ir remontuoti“, – teigiama atskirajame „Transbegos“ skunde Klaipėdos apygardos teismui.

Šis, išnagrinėjęs skundą, nutarė apeliacinį procesą nutraukti, nes neabejoja gyventojų sąžiningumu.

„Teismo vertinimu, „Transbega“ ir toliau laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo, ir tai pripažįsta šios įmonės atstovai, ir toliau neprižiūri bei neužtikrina tinkamos jai priklausančios infrastruktūros eksploatavimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovų procesiniu sąžiningumu“, – skelbia vasario 20-osios nutartis.

Bylos duomenimis, šie tinklai prijungti prie dviejų kvartalų gyventojų namų.

„Vakarų ekspresas“ bandė su „Transbega“ susisiekti dėl bendrovės komentaro, tačiau niekas į skambutį neatsiliepė.

Dažna problema

Tačiau nagrinėjama byla gali būti tik ledkalnio viršūnė. Teigiama, kad panašių ginčų Klaipėdos rajone yra ir daugiau, nes ne visi naujai pastatyti namai yra prisijungę prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.

„Vakarų ekspresui“ vienas su situacija susipažinęs šaltinis pasakojo, jog nesutarimai gali kilti dėl kelių priežasčių.

Viena iš jų – vietinio vandens gręžinio ir nuotekų tvarkymo sistemos sąlygos neįtraukiamos į namų pirkimo–pardavimo sąlygas, apie tai pirkėjai iš anksto nepagalvoja ir su problema susiduria tik įsikūrę naujame būste.

Antra, kvartalų vystytojai gali palikti infrastruktūrą likimo valiai nutraukę su ja bet kokias sąsajas ir atsikratę atsakomybės už šiuos darbus.

Trečia, kai kurie vystytojai vietinius gręžinius ar nuotekų tvarkymo sistemas gali išnaudoti papildomam pelnui gauti ir nustato aukštas paslaugų kainas, kurios irgi gali tapti konflikto priežastimi.

Taip namo pirkėjas arba yra priverstas mokėti neįprastai didelę kainą, arba ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, įsirengti nuosavas nuotekų sistemas.

Padidino nuomos kainą

Vienas ginčas dėl privačių vandens ir nuotekų tinklų Klaipėdos rajone buvo pasiekęs net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Jame prieš dvejus metus galutinai išnarplioti nesutarimai dėl to, kiek rajono Savivaldybė privalo mokėti už tinklų nuomą šalia kelio į Palangą, Normantuose, esančiame naujų gyvenamųjų namų kvartale.

Kai jį pastačiusi bendrovė „Pušų alėja“ bankrutavo, tinklus varžytynėse 2015-ųjų gruodį už 28 tūkst. eurų įsigijo Alytaus bendrovė „Baltic casings“.

Kai jai ir kvartalo gyventojams nepavyko tarpusavyje susitarti dėl vandens tiekimo sąlygų, o vandens tiekimo įmonei „Klaipėdos vanduo“ nepavyko įsigyti tinklų (spaudoje viešai skelbta, kad dėl per didelės savininko užsiprašytos kainos), infrastruktūra buvo išnuomota Klaipėdos rajono savivaldybei.

Tačiau ir tada ginčai nesibaigė – nesutarta dėl nuomos kainos: Savivaldybė nurodė, jog pagal neterminuotą sutartį įmonei „Baltic casings“ nuo 2021-ųjų balandžio mokėjo po 895 eurus per mėnesį, tačiau įmonei per teismus pavyko pasiekti, kad mėnesinis nuomos mokestis siektų 1,2 tūkst. eurų.

Nustatydamas tinklų nuomos kainą teismas rėmėsi jų rinkos verte, kuri ginčo nagrinėjimo metu viršijo 680 tūkst. eurų.

Reikia tikrinti iš anksto

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad būsto pirkėjai prieš pasirašydami sutartis pasidomėtų, kas į namą tiekia vandenį, mat dėl to gali kilti nesusipratimų.

„Tokios situacijos dažniausiai susiklosto perkantiems naujesnės statybos būstus naujuose kvartaluose. Nors statytojai nurodo 100 proc. statybų baigtumą ir tai, kad vandens ir / ar nuotekų tinklai yra prijungti prie miesto tinklų, kartais paaiškėja, jog tai nėra tiesa.

Statytojų patogumui, dar projekto vystymo stadijoje jie turi galimybę tapti laikinais abonentais. Tačiau užbaigus statybas ir pašalinus visus trūkumus vėl privalo kreiptis į „Klaipėdos vandenį“ ir iki galo „priduoti“ tinklus. Deja, kartais to nepadaro ir dėl to naujakuriams kyla problemų“, – teigiama pernai lapkritį „Klaipėdos vandens“ išplatintame pranešime.

Bendrovės interneto svetainėje yra galimybė specialiame žemėlapyje pasitikrinti, iki kur veda centralizuoti tinklai.

„Klaipėdos vanduo“ pabrėžia, kad ne iš centralizuotų tinklų tiekiamas vanduo ne visada gali būti švarus ir saugus vartoti.