Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.
„Blakėmis dažniausiai užsikrečiama atostogaujant kitose šalyse, nakvojant jau užkrėstuose viešbučiuose, poilsiavietėse – šie kenkėjai saugiai įsitaiso lagaminuose, tarp drabužių ir atkeliauja į gyventojo namus. Blakės gali tūnoti ir senuose balduose, dovanojamuose drabužiuose, čiužiniuose, patalynėje“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Blakės – net prabangiuose viešbučiuose
Blakės nėra antisanitarinių sąlygų požymis – jos gali apsigyventi net ir prabangiausiuose viešbučiuose, todėl kenkėjų kontrolės ekspertai keliautojams pataria apsistojus nakvynės vietoje apžiūrėti čiužinius. Be to, internete yra ne vienas puslapis, kuriame galima pasitikrinti, ar viešbutyje, į kurį vykstama, buvo fiksuota blakių atvejų.
„Mūsų kolegos Jungtinėje Karalystėje dalinosi istorija, kai viename iš keturių žvaigždučių viešbutyje apsistojęs keliautojas vidury nakties nubudo nuo kutenimo ir perštėjimo – po kūną, ant veido, ausyse ropinėjo blakės. Jam teko atsikratyti visais savo daiktais: drabužiais, lagaminais. Problema ta, kad ne visi viešbučių darbuotojai geba atpažinti blakių užkrato požymius ir taip užkirsti kelią jų populiacijos augimui “, – nuogąstauja ekspertas.
Užkrato požymiai
Pasak biologo, užkratą rodo gyvi vabzdžiai, ropinėjantys ant patalynės, čiužinio, lovos rėmo, sienos, esančios prie lovos. Kiti požymiai – ant čiužinio matomos tamsios arba juodos patalinių blakių išskyrų dėmės, sudžiūvusio kraujo taškeliai, blakių nimfų išnaros, nemaloniai saldus kvapas. Jei pastebimi šie požymiai, nedelsiant reikėtų imtis naikinimo priemonių – blakės plinta labai greitai.
„Gyvi vabzdžiai slepiasi čiužinių siūlėse, lovos rėmų plyšiuose, po grindjuostėmis, baldų atlošuose, kampuose ir net už ant sienų kabančių paveikslų. Be maisto suaugusi blakė gali išgyventi iki 1 metų. Suaugusios patalinės blakės yra 5 mm ilgio. Nesimaitinusios jos būna plokščios, ovalo formos ir šviesiai rudos spalvos, bet pasimaitinusios suapvalėja ir patamsėja“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
Iš viso per savo 1,5 gyvenimo metų blakės patelė padeda nuo 200 iki 400 kiaušinėlių, iš kurių išsirita nimfos. Tai nesubrendusios blakės, bet jos taip pat maitinasi krauju. Suaugusios blakės maitinasi kas 5–7 dienas.
Įkandimai panašūs į uodų
Blakės įkandimai dažnai painiojami su uodų. Vienas iš ryškiausių skirtumų – įkandus blakei ant kūno lieka daugybė rausvų taškelių, matomų po nakties. Po įkandimo jaučiamas perštėjimas. Kraujo taškeliai pastebimi ne tik ant kūno, bet ir ant patalynės.
Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, jei kilo įtarimas, kad namuose apsigyveno blakės, visus drabužius, patalynę skalbti ne žemesnėje nei +55 laipsnių temperatūroje, gerai išsiurbti grindis, lovos rėmą, paviršius, lagaminus. Lovas, čiužinius ir kitus baldus rekomenduojama išvalyti karštais garais. Atsiradus dideliam užkratui kraujasiurbius kenkėjus išnaikinti patiems bus beveik neįmanoma.
