Lovos, stalai nukloti juodomis staltiesėmis ir gėlių vainikai, – štai tokį vaizdą antradienį priešpiet buvo galima išvysti Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje. Čia protestui arba kitaip, kaip tikino, paskutinei savo verslų vakarienei, susirinko įvairiausių Lietuvos viešbučių ir restoranų vadovai, kurie teigia jau metus laiko gyvenantys be valstybės paramos bei tikina, kad be skubios valdžios pagalbos šį pavasarį daugelis jų paprasčiausiai nebeatsidarys.

Atsakymas tik vienas: „Pinigų nėra“

Kovo 16 diena – lygiai metai, kai viešbučių ir restoranų sektorius, anot protesto iniciatorių, gyvena be paramos.

„Protestas surengtas siekiant atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad šį sektorių yra ištikusi agonija“, – atvirai sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji tikina, kad be lengvatinių paskolų ir atidėtų mokesčių tiek restoranai, tiek viešbučiai, daugiau iš valdžios jokios pagalbos per visą laiką taip ir nebesulaukė.

„Viešbučiai visiškai nieko negavo, todėl akcija driekiasi per visą Lietuvą su pagrindiniais akcentais didžiuosiuose miestuose Klaipėdoje ir Kaune. Tiesiog jau nebegalime išgyventi. O restoranai dabar po truputį pradeda gauti subsidijas, bet ten įdėta tiek daug papildomų reikalavimų, kad tik tos paramos niekas negautų“, – sako ji, o bendrai kalbėdama apie skirstomus pinigus tikina, kad iš valdžios šie sektoriai visada sulaukiantys tik vieno to paties atsakymo: „Pinigų nėra“.

„Mes matome, kaip kitiems yra dalijami milijonai, bet tikrai galiu pasakyti, kad jau pasiekėme dugną“, – teigia ji.

E. Šiškauskienė teigė, kad jos atstovaujamame sektoriuje yra 44 tūkst. darbuotojų, o visų jų neišlaikius, visi atsidurs Užimtumo tarnyboje, kur Vyriausybė jiems turės mokėti du ar tris kartus daugiau pinigų.

„Juk atlyginimai, tikrai neminimalūs, todėl nematome logikos, kodėl verslui nepadėti“, - sako ji bei tikina, kad šių sektorių nuostoliai per dieną siekia 0,8 mln. Eur, o iš viso verslas taip jau yra praradęs 304 mln. Eur, yra sumokėjęs 179 mln. Eur mokesčių, o vien sumokėto GPM suma siekia 51 mln. Eur.

„Viešbučiai ir restoranai valdžios prašė 16 mln. Eur pagalbos prieš šildymo sezono pradžią, bet jau patys savęs nebegerbiame. Visą laiką būti prašytojo pozicijoje. Valdininkai turėtų gerai pagalvoti, kas gi juos visus išlaiko“, – sako E. Šiškauskienė.

Verslai miršta

E. Šiškauskienės teigimu, šiandien viešbučiai ir restoranai išsilaiko tik iš suteiktų paskolų, kurias anksčiau ar vėliau vis tiek reikės atiduoti.

„Taip pat, iš nesumokėtų mokesčių, kuriuos reikės sumokėti ir jie dabar yra atidėti. Daug kas sako, kad gauname subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui, bet pinigus gauna darbuotojai, ne pats verslas. Viešbučiams dabar buvo šildymo sezonas, tai jie net už komunalines paslaugas negavo jokių kompensacijų, nors daugelyje šalių tokios kompensacijos yra mokamos. Restoranams dėl nuomos iš pradžių kompensacijos buvo mokamos, buvo pagalba per pirmąją bangą, bet dabar jau nieko nebėra. Masė restoranų tiesiog bankrutuos, verslai miršta. Nuomininkai iš jų už neveikiantį restoraną ima pilną nuomą. Restoranams peilis – patalpų nuoma, viešbučiams – komunaliniai mokesčiai, apsauga, kompiuterinės sistemos, gi viskas veikia ir viskas kainuoja. Jau metus laiko taip“, – sako E. Šiškauskienė.

Anot jos, netrukus gali prasidėti ir masiniai bankrotai.

„Aš nematau kito kelio, jau dabar žiūrint statistiką, nuo 740 iki 1,5 tūkst. yra prognozuojama bankrotų, o mūsų sektoriuje yra 9 tūkst. bedarbių būtent iš apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus ir matome, kad tai, tik pradžia“, – teigia ji.

Į kovą kyla ir sveikatingumo sektorius

Prie protesto taip pat tikino prisijungiantis ir sporto bei sveikatingumo sektorius. Jis kaip teigiama, taip pat yra vienas nukentėjusių labiausiai ir per paskutinius 12 mėnesių taip pat negalėjo vykdyti veiklos daugiau nei pusę metų.

„Parašėme daugybę raštų LR Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai – galutinai įsitikinome, kad Vyriausybei nerūpi sveikatingumas, o dialogo vengiama“, – teigia šio sektoriaus atstovai.

Jie tikino reikalaujantys skirti sektoriui tikslines subsidijas, atidaryti sporto klubus ir pasirūpinti visuomenės sveikatos atstatymu po karantinų.

Skirta beveik 5 mln. Eur subsidijų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informavo, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui per pusantro mėnesio buvo skirta 4,94 mln. eurų subsidijų ir 2,92 mln. eurų paskolų, tad viso šiam sektoriui pagalba siekia 7,86 mln. eurų.

Iš viso apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama net penktadalis visos paramos.

Šiuo metu 1644 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios subsidijas ir 79 įmonės – lengvatines paskolas iš INVEGOS. Ministerija pranešime žadėjo, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia.

„Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln. eurų ir įmonės toliau gali teikti paraiškas. Svarbu pabrėžti, kad labiausiai nukentėję sektoriai galės pretenduoti dar į antrąjį 70 mln. eurų subsidijų paketą. Ši priemonė jau išsiųsta Europos Komisijai derinimui. Antrasis subsidijų paketas skirtas labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tarp kurių neabejotinai yra apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, turizmas bei kitos veiklos“, – buvo teigiama siųstame pranešime.

Šiuo metu 224 turizmo sektoriaus įmonės yra gavusios 0,66 mln. eurų subsidijų, o 14 įmonių suteikta lengvatinių paskolų už 0,59 mln. eurų. Turizmo sektorius turi ir išskirtinai šiai ūkio šakai skirtas pagalbos priemones – specifines lengvatines valstybės paskolos iš INVEGOS. Iš viso ši ūkio šaka jau yra gavusi 21,6 mln. eurų paskolų ir garantijų.

Nukentėjusieji verslai gali gauti ne tik subsidijas ir lengvatines paskolas, jiems taip pat skiriamos darbo užmokesčio subsidijos prastovose esantiems darbuotojams bei mokesčių atidėjimai.

„Delfi“ primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra pasisakiusi apie vos judančią paramą verslui subsidijomis. Ji tikinusi, kad reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones.