Klaipėdos rajono kultūros įstaigų darbuotojų 46 žmonių delegacija rugsėjo 11–18 dienomis patirties sėmėsi Šveicarijoje. Įspūdžiais po kelionės dalinosi buvusi Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė ir Gargždų kultūros centro renginių ir teatro režisierius Vaidas Kvedaras. J. Polekauskienei ši kultūrininkams suorganizuota kelionė – paskutinė. Po 21 metų darbo kultūros srityje specialistė darbus tęsia kaip Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja.

Kelionė – motyvacijai

J. Polekauskienė pasidžiaugė, kad šiais metais į kelionę pavyko surinkti išskirtinai tik kultūros darbuotojų komandą. Kvalifikacijos kėlimo komandiruotėje dalyvavo rajono kultūros centrų, bibliotekų, muziejų vadovai, darbuotojai. Į tokią kelionę pasisemti idėjų ir patirties kultūros įstaigų atstovai vyko jau trečią kartą. Pirmaisiais metais jie lankėsi Čekijoje, antraisiais – Austrijoje. Anot J. Polekauskienės, pageidavimas vykti į Šveicariją iš keliautojų buvo gautas dar praėjusios išvykos metu.

„Šveicarija sudaryta iš 26 kantonų, tai regionai panašūs į mūsų rajonus. Buvo įdomu palyginti, kokia finansavimo sistema regionuose, į ką reikėtų lygiuotis“, – pasakojo buvusi Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Ji akcentavo tai, kad tokių kelionių tikslas – motyvuoti darbuotojus: „Kad jie visus metus plušėtų, vykdytų savo meninius ir kultūrinius uždavinius, būtų pastebėti vadovų ir turėtų galimybę išvykti.“

Specialistė informavo, kad kelionės finansavimas buvo trejopas. Iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 2000 eurų, už kuriuos nupirktos kelionės organizavimo paslaugos. Likusią kelionės sumą – 370 eurų žmogui – kultūros įstaigos apmokėjo pagal galimybes. Dalis įstaigų skyrė dienpinigius, dalis kompensavo ir kelionės išlaidas.

„Įstaigų vadovai žinojo apie šią kelionę ir patys sprendė, kaip panaudos kvalifikacijos kėlimo pinigus“, – nurodė J. Polekauskienė.

Ji akcentavo, kad tokios kelionės yra labai reikalingos ir tikrai nėra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas: „Darbuotojas, kurdamas kultūros produktą žmonėms, atidirba už tokias išvykas. Jie dirba ir savaitgaliais, šventinėmis dienomis, kai kiti ilsisi. Vieną kartą metuose išvažiuoti ir grįžti šviežia galva, turint gražių idėjų, būtina. Norėtųsi, kad ši tradicija nenutrūktų, tai turi didelę prasmę.“

Šveicarijos sostinė Bernas. V. Kvedaro nuotr.

Įkvėpė sistema

Be nuostabios Šveicarijos gamtos, išskirtinės architektūros keliautojus žavėjo ir pati kultūros sistema. J. Polekauskienės teigimu, didžiulį įspūdį paliko Lugano mieste, kuriame gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, aplankytas Kultūros centras. Prieš dvejus metus ant ežero kranto pastatytas pastatas yra išskirtinis savo architektūra – U raidės formos statinys atgręžtas į ežero pusę, o jo kieme vyksta daugybė renginių. Ši įstaiga orientuojasi į profesionalumą. Pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį organizuojami profesionaliosios muzikos koncertai, skirti vaikams, jie yra adaptuoti, trumpesnės trukmės.

Keliautojai pasakojo, kad šis Kultūros centras 50 proc. finansavimą gauna iš kantono vietos valdžios, 50 proc. – iš privačių fondų ar rėmėjų, taip pat dalį – iš centrinės finansų skirstymo būstinės. Juos itin sužavėjo tai, kad privatūs fondai ar asmenys, skyrę lėšas, neturi jokios galios kultūros procesui ar galutiniam produktui.

„Norėčiau, kad eitume link to, nes pas mus kas moka pinigus, tas ir užsako muziką. Dažnai net nurodoma, kokią grupę samdyti už tuos pinigus. Labai kviesčiau visus rėmėjus pasekti Šveicarijos pavyzdžiu. Koks kultūros produktas turi būti geriausiai žino profesionalas, juk nė vienas nenurodinėjame odontologui, kaip dantis taisyti. Tai, deja, negalioja kultūrai“, – pastebėjimais dalinosi kultūros specialistė.

Kad Lietuvoje trūksta kūrybinės laisvės, improvizacijos ir eksperimentų organizuojant renginius pritarė ir Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras.

J. Polekauskienė taip pat pasakojo, kad Šveicarijos bendrą kultūros strategiją kuria Kultūros ofisas. Jį sudaro 7 žmonės, renkami iš visos Šveicarijos. Tačiau šiems atstovams talkina samdomi ekspertai, kurie turi kompetenciją ir išsilavinimą kultūros srityje. Anot specialistės, tai vėlgi reiškia, kad kultūros viziją ir strategiją formuoja ne politikai, bet specialistai. Taip pat susitikime su Kultūros centro direktoriumi bei Tičino kantono edukacijų, kultūros ir sporto departamento direktoriumi buvo akcentuota, kad svarbių klausimų priėmime dalyvauja ir patys gyventojai, organizuojami referendumai.

Svarbus bendradarbiavimas

Kultūros darbuotojams įspūdį darė ir tai, kad Lugano kultūros centre didžiulis dėmesys yra skiriamas bendradarbiavimui su įvairiomis įstaigomis. Pavyzdžiui, visas skyrius užtikrina darbą su mokyklomis ir per moksleivius siekia kuo daugiau gyventojų įtraukti į kultūrinius renginius. Anot Kultūros centro atstovų, toks bendradarbiavimas itin pasiteisina, vaikai įtraukiami į veiklą, ugdomas jų kultūrinis išprusimas.

J. Polekauskienė pasakojo, kad itin graži mintis – bendradarbiauti su konservatorijos studentais. Jos teigimu, nors šią patirtį būtų nesunku pritaikyti ir Klaipėdos rajone, pirmiausia reikėtų jiems pasiūlyti gražią, jaukią aplinką. Tai, anot jos, Gargžduose padaryti sudėtinga, nes Kultūros centras modernizacijos laukia jau beveik 20-metį.

Lugano Kultūros centras taip pat sudaro susitarimus su garsiausiais Šveicarijos atlikėjais, grupėmis. Pavyzdžiui, vasarą, kai centre vyksta mažiau veiklų, jiems suteikiamos patalpos, reikiama įranga. Už tai atlikėjai įsipareigoja miestui keliskart pristatyti savo programą. Toks barterinis bendradarbiavimas padeda pritraukti profesionalų pasirodymus į miestą.

Anot J. Polekauskienės, Šveicarijos Lugano mieste taip pat veikia ir mėgėjų kolektyvai: teatro, choreografijos grupės. Tiesa, jie renkasi ne pačiame Kultūros centre, bet atskirose patalpose mieste. Jų veikla yra finansuojama iš kantono savivaldybės.

Bibliotekos kartoteka prieinama visiems skaitytojams. V. Kvedaro nuotr.

Klausimų pažėrė bibliotekininkai

Kultūros darbuotojų delegacija Šveicarijoje apsilankė ir svarbiausioje kantono bibliotekoje „La Biblioteca cantonale di Lugano“. Joje saugoma 400 tūkst. dokumentų ir 1300 periodinių leidinių. Keliautojus sužavėjo jauki bibliotekos aplinka, jos pritaikymas įvairiems gyventojų poreikiams. Visos Šveicarijos bibliotekos yra sujungtos į vieną informacinę sistemą, tad lengvai galima sužinoti, kas saugoma bet kurioje kantono bibliotekoje. Lugano bibliotekai taip pat yra suteikta specifinė funkcija – įvesti italų kultūrą į Šveicarijos bibliotekų sistemas, ginti bei skatinti italų charakterį.

Ne tik elektroninės, bet ir spausdintos bibliotekos kartotekos Šveicarijoje yra laisvai prieinamos bet kuriam skaitytojui, ne taip kaip Lietuvoje – tik bibliotekos darbuotojams.

Itin daug klausimų šioje bibliotekoje pateikė rajono bibliotekininkai, kuriems tai buvo savotiškas pasitikrinimas, ar gerai yra daroma Lietuvoje. Jie teiravosi, kiek kartų galima pratęsti knygos grąžinimo terminą, ar yra taikomos nuobaudos už negrąžintas knygas, ar bibliotekose vyksta renginiai.

Bibliotekos atstovai informavo, kad bibliotekose yra organizuojami renginiai, susiję su knyga ir žodžiu. Susitikimo dalyviai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti prieš kelias dienas atidarytą senovinių knygų parodą.

Signataro J. Šaulio kapas Šveicarijoje. V. Kvedaro nuotr.

Aplankė ir signataro J. Šaulio kapą

Delegacija taip pat aplankė aukštai kalne esančias Castagnolos kapines, kuriose yra palaidotas iš Klaipėdos rajono, Veiviržėnų kilęs signataras dr. Jurgis Šaulys ir jo žmona Mafalda.

„Uždegėme žvakutes, pagerbėme atminimą. Tai įsimintinas ir jaudinantis momentas“, – įspūdžiais pasidalino J. Polekauskienė.

Ji pasidžiaugė, kad keliautojų grupė buvo itin drausminga ir kultūringa, profesionaliai dirbo ir gidė bei vairuotojai.

„Gidė išlipusi dėkojo už nuostabų koncertą kelionės metu, kurį surengė kultūros centrų atstovai“, – prisiminė kelionę organizavusi specialistė.

Dar vienas atradimas kelionėje – kad Gargždų krašto muziejaus kuratorė Regina Šiurytė-Šimulienė puikiai moka italų kalbą ir profesionaliai vertėjavo susitikimuose, vykusiuose itališkoje Šveicarijos dalyje.

Kultūros darbuotojai džiaugėsi ir pamatytais vaizdais, ir šveicariškais pavyzdžiais. Gargždų kultūros centro dailininkė teigė jau turinti idėjų, kaip puoš centrą kalėdiniu laikotarpiu, o praėjusios kelionės metu pamatytą 2D skulptūrų idėją, tikėtina, įgyvendins Gargždų miesto bendruomenė – istorinės skulptūros bus skirtos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Kelionės Šveicarijoje akimirkos – Vaido Kvedaro nuotraukose: