Mano Gargždai



Rudens lygiadienis Drevernoje – liepsnojančios skulptūros pakerėjo žiūrovus (fotogalerija)

Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
Deganti skulptūra. M. Norvilės nuotr. Deganti skulptūra. M. Norvilės nuotr.

Šeštadienį Drevernoje įspūdingai pažymėta astronominė rudens pradžia. Turiningos, meną ir kultūrą jungiančios lygiadienio programos kulminacija tapo ir daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukė skulptūrų deginimas – ugniniai lygiadienio virsmai.

 

Lygiadienio renginių programą Priekulės kultūros centro Drevernos skyriuje pradėjo Romos Kačinskaitės parodos „Žurnalistika per tapybą ir eskizus“ bei fotoparodos „Ugnies skulptūros“ atidarymas.

Parodą susirinkusiems pristatė renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, vėliau apie savo darbus trumpai papasakojo ir pati R. Kačinskaitė. Autorė savo kūriniuose perteikė meninių objektų kūrimo procesą, rugsėjo mėnesį Drevernoje vykusioje tarptautinėje kūrybinėje etnoinstaliacijų ir skulptūrų stovykloje matytas ir išgyventas akimirkas.

„Ugnies skulptūros“, tai – fotoparoda, kurioje užfiksuotos kelerių pastarųjų metų įvairiose Lietuvos vietose (Drevernoje, Zarasuose, Kartenoje, Vilkyčiuose ir kt.) kurtos ugnies skulptūros. Vienuolika tokių skulptūrų amatininkų gildijos „Krikragaa“ buvo sukurtos įvairiuose renginiuose ir festivaliuose kalendorinėms šventėms paminėti.

 

Parodų atidarymas Priekulės kultūros centro Drevernos skyriuje. V. Šleiniūtės nuotr.

 

Po parodų atidarymo vyko susitikimas su filmo „Sistema“ kūrybine komanda. Žiūrovai buvo pakviesti iš arčiau susipažinti su kino pasauliu ir turėjo galimybę pamatyti naujojo filmo „Sistema“ anonsą.

Kavinėje „Elingas“ buvo pristatyta fotoparoda „Ugniniai lygiadienio virsmai“ ir kino bei animacijos filmų programa, kurią sudarė Pijus Čeikauskas. Filmų ir animacijos seansu buvo siekiama pranešti žiūrovams, kad lietuviškoji kūryba gali lygiuotis į pasaulinius kino bei animacijos šedevrus.

Vakarėjant teatras „Apeironas“ iš Klaipėdos J. Gižo sodyboje sekė šiurpes – lietuvių liaudies siaubo pasakas, kuriose vieno ar keleto veikėjų istorijos baigiasi kraupia mirtimi. Nemažas būrys suaugusiųjų ir vaikų prietemoje, dūmais paskendusioje daržinėje klausėsi Kristinos Švenčionytės, Gretos Kazlauskaitės ir Eglės Kazickaitės sekamų šiurpių, lydymų vargonų muzikos. Merginos kvietė žiūrovus prisiminti vaikystę ar kompensuoti jos neturėjimą, klausant šiurpiųjų pasakų.

 

Teatras „Apeironas“ seka šiurpes. V. Šleiniūtės nuotr.

 

Šventės veiksmas sutemus persikėlė į Drevernos mažųjų laivų uostą, į kurį vedė dveji vartai. Uoste buvo deginamos didžiulės meninės skulptūros.

„Saulės vartai“ simbolizavo paskutinę vasaros šviesą. Pro juos pražengus prasideda mėnulio, nakties, tamsos karalystė. Kiti vartai – su dviem svastikomis, kurios besisukdamos į priešingas puses reiškia kaitą bei dualumą, priešingybes. Kinetinė skulptūra, kuri sukosi fakelų fone simbolizavo mėnulio ir saulės kaitą ir konkurenciją tarp nakties ir dienos. O pagrindinė skulptūra vandenyje – didelis ožys, ant kurio pastatomas ožiukas paaukojimui, veikė kaip svarstyklės. Nugalėtojas, aišku, yra mėnulis, kuris, skulptūrai užsidegus, pakyla į viršų ir tampa ožio ragais. Visi simboliai susiję su rudens lygiadieniu ir jo ciklų pažymėjimu“, – meninių skulptūrų reikšmę atskleidė amatininkų gildijos „Krikragaa“ vadovas Mantvydas Vilys.

Ugnimi virtusios meninės skulptūros buvo kurtos rugsėjo mėnesį Drevernoje vykusioje tarptautinėje kūrybinėje etnoinstaliacijų ir skulptūrų stovykloje.

„Stovykla Drevernos mokykloje įsikūrė rugsėjo 15 dieną ir dirbome iki pat šventės pradžios, net tą pačią dieną turėjome nemažai darbo“, – pasakojo M. Vilys.

Vyras atskleidė, kad prie skulptūrų kūrimo dirbo apie 20 žmonių. Nemažai pagalbos „Krikragaa“ sulaukė iš Priekulės atviros jaunimo erdvės „Rezonansas“ jaunuolių, kurie sprendė visus iškilusius nesklandumus.

Lygiadienio šventė Drevernoje pradėta organizuoti prieš devynerius metus. Kaip teigė šios šventės pradininkė, renginių organizatorė V. Asnauskienė, lygiadienis pradžioje švęstas kukliai, o prieš 5 metus renginio dalimi tapo amatininkų gildijos „Krikragaa“ nariai.

Prie kūrybinės stovyklos organizavimo ir skulptūrų kūrimo jau ketvirtus metus prisideda ir menininkas iš Ispanijos – Jordi NN, antrus metus amatininkų gildija bendradarbiauja su dar vienu ispanu – Samuel Rofian Gutierrez, kuris dirba su medijomis: vaizdo montažu, fotografija bei viešinimu.

Kaip pasakojo amatininkų gildijos „Krikragaa“ vadovas, šiemet prie šventės kūrimo prisidėjo mažiau užsieniečių, bet prisijungė daugiau savanorių ir meistrų.

„Šventė įgauna pagreitį, šiemet sulaukėme tikrai nemažai svečių, o skulptūros atnaujintame uoste pakerėjo visus. Daug kam trūko dieninės programos ar daugiau atrakcijų, bet tam neužteko galimybių. Gal kitąmet, minint Drevernos rudens lygės dešimtmetį, programa išsiplės, visi nesklandumai bus išspręsti“, – ateities renginio planus dėstė M. Vilys.

 

Šventės akimirkos – Margaritos Norvilės nuotraukose:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 106 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,